No look - no luck?

Vakar ryte sukausi tabaką ir sulaukiau draugės kvietimo į miestą. Apsipirkom ir nuėjom į mėgstamiausią mūsų kavinę. Daug kalbėjomės, nes retai pasitaiko susitikti tik dviese. Iškėliau problemą, neaktualią jai, kaip susirasi artimą žmogų, jei visada esam su ta pačia kompanija. Ji nesuprato bėdos. Bet kalbant apie kitą merginą, kuriai šis dalykas ne problema, nes ji ne kaip draugė nėra užimta, o tiesiog sugeba kažkaip susirasti patinų, pirmoje vietoje išgirdau: "ji graži." Ir mane nužvelgė skvarbios draugės akys... Pasijutau nekaip. Taip, turiu tam tikrų trūkumų, ir tokių, kuriuos galiu pakeisti (su laiko pagalba), ir tokių, kuriuos pakeistų tik plastinė operacija, bet jie nėra tokie, į kuriuos pažiūrėjęs vaikinas pasakytų: ji negraži. Aš tikrai simpatiška, turiu ir daug privalumų, ypač tokių, kurie patinka vaikinams, niekada nelaikiau savęs itin bjauria ir dėl ko jau ko, bet dėl išvaizdos grauždavausi mažiausiai. Bet dabar... Manyje pasėjo vos ne nepastikėjimo savimi sėklytę. Labai nemalonus jausmas, o dar nemaloniau, kai vertinama tik išvaizda ir tai akivaizdžiai išreiškiama. Turbūt dėl to grįžusi buvau labai pikcc.
Vakare žiūrėjau "Alfį", neblogas filmas. Beveik sugebėjau išspausti ašarą. Sienna Miller tikrai labai graži.