Planas tiesiai į dešimtuką

Skaitau horoskopų prognozes. Visai nieko, atrodo, spėju daug tiesos, nors metai nežada būti lengvi. 2009-ieji žadėjo būti itin super, bet? Buvo daug meilių, ašarų, nors ir gėrio netrūko. Dar prieš ašaras. O 2010-iesiems turiu savo planą. Tik taip aš susikursiu savo laimę.
Reikia keistis. Reikia pradėti nuo mažų dalykų: šypsenos, nevengimo pasisveikinti nuleidžiant akis ar pasiimant telefoną, meilesnio žodžio mamai, seneliams, apkabinimo, reikia išmokti pagaliau džiaugtis kiekviena švente, susikurti ją sau pačiai, naudotis kiekviena galimybe, būti drąsiai, rizikuoti. Žinoma, mokysiuosi. Dėl gimtosios kalbos egzamino esu gana rami, kalbą mokausi, o istoriją reikia mokytis vos tik turiu laiko. Ir priminti tai sau kasdien. Be jokių atmazų. Apskritai reikia išmokti mažiau meluoti, mažiau pagražinti tiesą.
Geriau gražinti save. C'mon, mano nuostabi figūra, turiu pinigų dabar, nusipirksiu abonementą į soliariumą, kad būtų bent jau iki Valentino dienos, nes būtent mano odos spalva man labiausiai ir trugdo. (ačiū Dievui, tai mano asmeninis blog'as ir jo niekas neskaito, nes turėčiau aiškintis kas ir kaip) Po Naujųjų, prieš Renginį, eisiu pas kirpėją šiek tiek pasikeisti. Gal tai simbolizuos ir naują gyvenimą? Sakoma, jog šukuosena keičiama tik tada, kai žmogaus gyvenime nutinka kažkas Tokio. Ir reikia pagaliau išmokti bendrauti su vyrais. Man neužtenka tų kelių savaičių, kai dėl manęs jie pameta protą. Noriu, kad jo jie niekada nerastų. Nežinau, kaip bus su ID ar Juo, bet kuo toliau - tuo man labiau atrodo, kad viskas bus gerai...bet tik mano fantazijose. Laikas pamiršti praeities vaiduoklius. Juk anų mokslo metų rugsėjį, spalį, Dieve, lapkritį, aš taip kentėjau, tiek verkiau, o dabar? Juokinga. Tikiuosi, kitais metais tokiu pat laiku galėsiu pasakyti tą patį.
Ir dar vienas dalykas: rūkyti nemesiu. Na, negaliu. Rytoj eidama pirkti abonemento nusipirksiu pakelį. Ir į Vilnių tikriausiai nevažiuosiu. Toks oras ir tokie šaligatviai - savižudybė. Be to, taupymas - taip pat mano plane.
Nedarau plano punktais ar labai smulkiai. Viskas mano galvoje. Nenoriu raudonuoti žiūrėdama į a, b ir c galvodam: ne pa da riau... Gal išvis kuriam laikui nustosiu rašyti blog'ą. Juk viskas vienas per tą patį. Parašysiu, kai bus kas nors naujo. Tikrai naujo.
P.S. 25 norai vis tiek atsidurs ant naujo, balto, švaraus lapo. Tokio, kokio gyvenimo aš labai noriu pagaliau.

Kaip šventes katinėlis šventė

Šventės nebuvo jau tokios sugadintos. Žinoma, dovanų galėjau ir nesitikėti. Seneliai įteikė anksčiau, na, o mama... juk nėra pinigų. Bet aš nebūčiau aš, jei nemokėčiau meluoti. Kitiems. Sau irgi...
Visus pasveikinau pirma. Na, iš Jo tikėjausi šiltesnio sveikinimo, bet tiek to. Susirašėm pirmosios Kalėdų dienos vakare, sakė parašys kitądien, bet neparašė. Nebeturi kur švęsti Naujųjų. Na, aš nepadėsiu Jam šiuo klausimu, bet paerzinti galiu.
ID atrašė labai šiltai, kalbėjom ir antrąją Kalėdų dieną. Jis buvo renginyje, į kurį ir aš būčiau ėjusi, jei ne prasta sveikata ir, na, išvaizda. Kaip visada, kai jau gėrė, tai gėrė, net neatsimena, kad susipažino su mano klasioke. Jei ji būtų kabinusi ID – prisiekiu, iškabinčiau tai kalei akis. Aš labai pavydžiu ID. Tai nesveika. Vakar kalbėjau su klasioku apie viską ir jis nuoširdžiai, blaiviu vyrišku protu man patarė. Nieko naujo neišgirdau, viską pati suprantu, bet bijau prarasti tokį kąsnelį, gaila tiek laiko, visų nervų, ašarų. Reikėjo tai baigti anksčiau. Bet aš ir bandžiau. O dabar... vis galvoju, kada gi bus tas tinkamas laikas pasikalbėti. Tikriausiai po sesijos. Geriau paskaudės ir praeis negu kankintis iki vasaros.
O, ką tik Jis parašė. Nuliūdo, kad pramazino TOKĮ renginį. Dėl mergų. Taip ir pasakė. Truputį sugadino nuotaiką. Bet ji jau ir taip bloga. Net su mama šneku atžagariai. Ir už viso šito slypi ID.
Visą dieną nematyti online, tikiuosi, mokosi kaip ir žadėjo, nors ir abejoju.
Šiandien žiūrėjau du filmus, tuoj įsijungsiu ir trečią, nes Jam pasakiau, kad išeinu pas draugą (klasioko patarimas). Per šventės pažiūrėjau jų tikrai nemažai.
P.S. Kalėdinės nuotaikos taip ir nepajaučiau. Laukiu Kalėdų.

Kaip dar ilgai?

ID parašė. Šiaip tikėjausi sulaukti jo sms vakar vakare, bet tikriausiai kaip ir spėjau buvo su draugais. Žodžiu, parašė, normaliai pasirašinėjom, manau, suprato, kad aš nepatenkinta dėl jo vakarykščio atsakymo. Bet jis vis bando viską nuleisti juokais. Kaip mano tėtis. Rytoj pasveikinsiu jį su šventėm, o pasikalbėsiu, kai man baigsis pusmetis. Nes šiaip ar taip tikriausiai jis viską pakreiptų kita linkme, nuleistų juokais arba išvis rėžtų, jog aš išsigalvoju, nes VISKAS juk GERAI... Bet... Po pusmečio greitai Valentino diena, jo darbo pradžia, mano Šimtadienis, tada Moters diena, mano gimtadienis, įskaitos, egzaminai ir... Och.
Yra atėjęs dėdė. Nemačiau jo...metus? Gal daugiau. Ir neturiu jokio noro pasimatyti. Tikriausiai valgys pas mus Kūčias.
Šiandien jau pažiūrėjau 2neblogus filmus, siunčiuosi trečią.
Išdygo nerealaus dydžio spuogas prie nosies, tad tikriausiai linksmintis į klubą per Kalėdas su drauge neisiu :| Fak.

Sugadintos šventės.

Taigi. Vakar buvo labai graži diena, tikra žiema. Laukiau ID. Žinoma, nesulaukiau. Parašiau jam. Kaip supratau, buvo ne namuose, tikriausiai su draugais ar klasiokais. Tada paklausiau to, kas man neduoda ramybės. Ir jis juoko formoj netiesiogiai prisipažino, kad čiešina kitas. Visą vakarą buvau blogos nuotaikos, verkiau, ilgai negalėjau užmigti. Ir dabar nejaučiu jokių Kalėdų, nieko. Net žinau, kad rytoj po eglute nieko nesurasiu.
Neatrašiau jam. Nors noriu tikrai labai daug ką pasakyti, bet šventės, sesija, Naujieji, jo gimtadienis... Tačiau parašysiu jam 27 dieną, kai jau bus Vilniuj. Tada norėčiau ir pakalbėti.
Manau, kad net jo sveikinimo nesulauksiu. Dabar ramiai ir logiškai apsvarstysiu ką noriu jam pasakyti ir eisiu žiūrėti filmo.
Gerų švenčių nors jums :)x
Nes man atrodo, kad pasaulis griūva...

Taip buvo prieš sugadintas šventes.

Užvakar mokykloje nieko rimto neveikėm, gavau dovanėlių iš keleto draugių, o pati, kiaulė, nieko nenupirkau niekam. Nemaloniai pasijaučiau, juk paskutinįkart... Anyway, grįžau pavargusi, turėjau parašyti 2kalbos rašinius, dar padaryti gramatinę užduotį, bet vietoj to susitvarkiau nuotraukas ir darbo stalą. Vakare parašiau rašinį, kito nutariau nerašyti, nes ir tas nelabai gavosi, gramatinė užduotis taip pat nepavyko.
Beje, užvakar ID parašė klausdamas patarimo. Vakar planavau parašysti jam pati. Kas iš to išėjo ? Laukite tęsinio.
Antrą Kalėdų dieną žadėjo važiuoti atgal į Vilnių, mokytis, mat, sesija prasideda gruodžio 30. Tikiuosi, išlaikys. Tikriausiai sesija bus visą sausį. Na, aš sausį irgi užsiėmusi bandydama nesusigadinti istorijos ir pasigerinti matematikos pažymius.
Planai atostogoms :
1) 28 dieną pas korepetitorę, vadinasi, 27dieną darysiu nd.
2) Per šventes pažiūrėti kuo daugiau filmų. O jų turiu tiek, kad mane labai vilioja tai daryti visas atostogas... Na, bet bent jau turėsiu, ką veikti "neturiu, ką veikti, o mokytis tingiu" valandėlėmis.
3) 29 dieną tikriausiai važiuosiu į Vilnių, susitikti su riomeriečiais bei drauge iš Kauno. Gal sutiksiu Jį. Gal ir ID.
4) Padaryti lietuvių teksto suvokimus.
Tai tiek. Geriau mažiau negu daugiau neišpildytų (:
Beje, turiu, kur švęsti Naujus. Galbūt juose netgi atsiras Beveik Simpatija. Užvakar buvom susitikę mokykloje, trumpai šnektelėjom. Po to vakare kalbėjom Skype. Beveik Simpatija klausė Jo, ar jų Naujuose bus panelių, Jis sakė, kad nežino, bet vargu, todėl nesistebėčiau, kad sulauktume ir JO... (; Ir jei dar švęsim ten pat, kur anais metais, tai pasikartos tas pats šventės scenarijus. Tik šįkart truputį pikantiškiau?..

Puiku puiku puiku, kad bloga - juk pagerės.

Ir aš taip GALVOJAU.
Ką veikiau sekmadienį - tiksliai net nepamenu. Atrodo, šnekėjau su Em, morališkai ruošiau save nd darymui, deja, nesėkmingai. Daug ką pasilikau. Dar žiūrėjau du filmus. Įprastas sekmadienis. O jų aš nekenčiu.
Paskutinės dvi dienos mokykloje nebuvo itin smagios. Atrodo, aš tikrai jau pervargau kaip ir kiekvienais metais prieš Kalėdas. Vėl teisingai nepasimėgavau šventėmis, o kitais metais tai jau darysiu kažkur kitur. MRU arba VU.
Kheh, ką tik pagalvojau apie ID. Nepaisant to, kad aš apie jį galvoju quite all the time. Ir jis ką tik prisijungė Skype.
Pirmadienį buvom susitikę vienam renginy. Ir ne tik su ID, bet ir su Juo! Ėjau ten po pamokų su klasioke, labai skubėjom, dvi valandas stovėjom salėje, kur žmonių buvo dvigubai daugiau negu sveiko proto. Ir ką aš matau? Tiesiai prieš mane, dviem eilėm toliau sėdi ID su draugais. Sukiojasi, kalba, bet manęs nemato. Parašiau jam sms, atsisuko, nusišypsojo...mmm, niekada nemačiau tokios gražios ir nuoširdžios jo šypsenos. Pasirašinėjom, pasiūlė susitikti po renginio. Su klasioke nuėjom parūkyti po jo. Taip, trys (???) savaitės perniek. Laukiau jo, nors ir pamačiau netoliese, bet nepriėjo, berods šnekėjo su draugais. Bet priėjo Jis! Diev, du mano gyvenimo vyrai, patys svarbiausi čia, labai netoli vienas kito, labai netoli manęs. Tiesiog kaip kine. Labai išsigandau pamačiusi Jį, stipriai apkabinau ir dar apsižvalgiau akimis ieškodama ID. Bet jo jau nebebuvo. Gaila. Pasisveikinom, persimetėm keleta žodžių ir jis išskubėjo į klasės susitikimą. Jaučiausi sutrikusi ir tikrai labai išsigandusi. Neslėpiau to ir susitikusi su ID. Jis taip kukliai jaučiasi prie manęs, nors tikrai nėra iš tų nedrąsių vaikinų. Vis atsargiai prisiliečia, bet pats niekada nepabučiuoja. Beje, mes niekada neesam apsikabinę. Gal reikėtų keisti šitą? Truputį šnektelėjom, jis pasakė: susirašysim, mano vardą mažybine forma, kas tikrai nuteikė smagiai ir išsiskirstėm. Lauke buvo tikrai šalta, bet išėjau pilna įspūdžių, nustebusi ir visiškai nesušalau, kol grįžau namo. O eidama į autobusą tikrai rizikavau, nes iš ten, kur važiavau, jis retai važinėja vakarais į mano namus. Anyway, grįžus net nevalgiau, nors buvau nevalgius beveik visą dieną ir buvau geros nuotaikos. Kalbos kontroliniui nesiruošiau, nors nemiegojau beveik visą naktį. Bet tikrai norėčiau dažniau tokių įvykių!
P.S. Šį įrašą skirstysiu į kelias dalis, nes vakar rašiau, parašiau per daug ir pirmąkart man neleido įkelti. Per ilgas, mat.

Taip, dar kartą čia pabaiga.

Mano kantrybės taurė ID atžvilgiu jau seniai perpildyta du kartus. O po šiandieninio jo komentaro... Na, žinai, berneli. Jokių žinių tau iki Kalėdų, o ir per jas nieko, nors taip ir negražu, kol pats neapsireikši. Gausi gimtadienio sveikinimą ir eik ten, kur trys raidės, pirmoji "n". Idiotas totalus. Vis tiek aš jam dar tai priminsiu. O dar norėjau padovanoti kai ką ant Kalėdų (nes pati neturiu, kur dėti) su laiškeliu... O gal vis dėlto parašyti? Bus matyt (VĖL). Kaip supratau negrįžo, tikriausiai grįš ant Kalėdų. ANT. Kažin, ar sulauksiu. Kažin, ar bereikia. Jis mane tiesiog žemina.
Atrodo, Jis namie ir visą dieną sėdi online. Keista. Keisti ir jo topic'o žodžiai. Tikiuosi, jie skirti man.
Sušiktos viltys... Daugiau nieko. Jokios kalėdinės nuotaikos, jokio supratimo, kur švęsim Naujuosius.
Beje, šiandien kvietė mane į pirtį draugai, bet truputį pamelavau ir nėjau. Nėra nuotaikos, dar reikia parašyti 4 kalbos rašinius, o tas šaltis taip pat ne privalumas.
Šlykščios bus šventės tokioj būsenoj. Kalėdų seneli, buvau gera (kartais), padovanok poxuizmo, ačiūkas.

Nei kojyčių, nei rankyčių, nei ausyčių, nei nosytės

Nei fiziškai, nei morališkai negaliu pakęsti tokio šalčio, jis vargina. Kol iš mokyklos nuėjau iki centrinės stotelės, nebejaučiau nė vienos galūnės. Gerai, kad prie stotelės yra kepinių parduotuvė. Ten atšilau, prisikvėpavau gardžių aromatų ir grįžau namo.
Kaip gyvenu apskritai? Po senovei. Visiškai nieko naujo. Mokykla-namai-ID nerašo-nd nd nd. Visiška rutina, nėra net apie ką kalbėti.
Penktadienį pabėgau iš dviejų pamokų, vakar vieną pramiegojau, šiandien vėl išėjau iš dviejų, o ką daryti rytoj su prancūzų po paskaitos dar nežinau. Manau, neisiu. Galbūt ir kalėdinis nuovargis jau čia.
Pagaliau turiu soliariumo abonimentą ir žinau, kur švęsiu Naujuosius. Nuo rytojaus pradedu kaitintis, gal bent dirbtinė saulė pakels man nuotaiką. O gal dar nueisiu ir šiandien. Namų darbų juk nėra.
Tiesa, dabar kažkoks porų metas. O atrodo lyg ir ne pavasaris. Pavydžiu.

Link atomazgos

Šiandien žiūrėjau du nieko nevertus filmus, pagaliau nusipirkau žieminius (?) batus, dariau nd. Šiaip jų tikrai daugiau negu sveiko proto, vėl teks kažką kažkada perkelti, kažko nepadaryti...
Grįžo Em, bet nerašo. O jei ji nerašo, vadinasi, kažkas ne taip. Facebook'e taip irgi supratau.
Šiandien apsireiškiau ID internetinėse erdvėse, susirašinėjom. Jau galvojau, kad rytoj ateis didžioji diena ir aš pagaliau jam pasakysiu viską, ką galvoju, netgi sugalvojau kaip, bet ne, viskas gerai. Viskas gerai mūsų lygmenyje, žinoma. Šiaip net galvojau, kad jo gyvenime atsirado kita, na, bet kiekviename pavyde yra kažkiek kvailumo. Nors kas ten žino. Jokių šiltų jausmų be to, kad truputį bendraujam jis man neberodo. O man jo vis tiek reikia. Na, taip, neužbaigtų darbų aš nemėgstu. Šiaip beskaitydama tekstą antrąkart supratau, kad kuo toliau - tuo mažiau jis man rūpės artėjant egzaminams. Tik kad nebūtų atvirkščiai.
Beje, sužinojau, kad mano sena simpatija turi panelę. Kartu juos kasdien matysiu mokykloje, bet visiškai jokio grūzo. Net keista. Taip dėl jo kentėjau, guodžiausi net Jam, o dabar visiškai neberūpi. Dabar man rūpi tik ID. Karštligiškai. Bet nieko prieš būčiau gauti dėmesio ir iš Jo. Vasara parodys. Arba ne. Arba arba arba.
Šiandien parašė Do. Šiaip mes bendraujam facebook'e truputį, bet šįkart norėjo pasikviesti pas save. Štai čia jau tikrai žinau, kuo viskas būtų baigęsi. Bet nesusikalbėjom. Tik nežinau, ar "ačiū Dievui" ar nelabai.
Na, bet aš tikra kalė. Jei tokius dalykus darytų ID tikriausiai raučiausi plaukus nuo galvos, vadinčiau jį baisiausiais žodžiais, dienom naktim verkčiau. Bet dėl viso šito kaltas tik jis pats. Žinoma, aš nežinau, ar taip ir nėra, bet jis toks neatrodo. Nu nuoširdžiai. O kita medalio pusė - kaip jis jaučiasi mano atžvilgiu, mano nuomone, turi tik šaltus atspalvius. Nes "jei jis elgiasi taip lyg jam nerūpėtų, tai...tu jam ir nerūpi".
Dar pora darbelių ir miegot. Įsivaizduot tai, kas galbūt realu, bet neįtikėtina ir tada miegot.

Ir ji pagaliau išsikraustė iš proto (?)

Ar taip viskas ir baigsis? Aš išprotėsiu? Arba nužudysiu ką nors? O gal neišlaikysiu egzaminų, nes VISKAS paaiškės gegužės pabaigoje?
Trečiadienį ID man parašė į Skype. Aš net išsigandau. Jis niekada man ten nerašo. Čia buvo gal antras kartas. Na, ir aš jam rašiau porąkart. Nesėkmingai. Galvojau, pakalbėsim...bet kurgi tau, porą minučių šnektelėjom ir atsijungė. O prieš tai apie jį papasakojau visiškai ne draugei, mat, ID klasiokas su ja draugauja. Gal jis pakopino ID mano žodžius? Tuo geriau.
Vakar parašė. Su prašymu. Galvojau neatrašysiu. Bet vis tiek po 4valandų numečiau trumpą sutikimą.
Šiandien parašiau jam pati. Neatrašė gal 20minučių, jau galvojau palikti protą, o dabar kalbam. Nors jokios prasmės tam nebėra. Tuoj paklausiu, kodėl vis dėlto negrįžta savaitgaliais, žinoma, jis kažką pajuokaus ir aš atsijungsiu. Atsibodo gyvent su ta viltim. Bet neatrašo. Ir šiaip kažkoks šaltas. Kaip norėčiau jam tiesiai šviesiai pasakyti, kad man atsibodo jo toks elgesys ir kad jis mane tikrai skaudina. Labai norėčiau.
Pirmadienį vis dėlto apsireiškė Do. Ir vakar truputėlį. Draugelis.
Facebook'e trumpam buvo atsiradusi galimybė peržiūrėti visų nuotraukas. Taip aš, žinoma, ir padariau, bet neradau nieko skandalingo :D
Taip, šiandien penktadienis, bet dėl šampano aš tikriausiai kažką sumaišiau. Niekur mes nėjom. Ir savaitgalio planai paprasti: nusipirkti žieminius batus bei kalnas nd. Naujuosius tikriausiai švęsim su visiškai mums anksčiau nedraugiška buvusia chebra. Galbūt net ne Lietuvoje. Nauji metai - puiki proga tikslingai atsisakyti vilčių.
P.S. Kas nors paprašykit mano sąžinės, kad ji labiau mane graužtų dėl to, kad nesimokau istorijos. Ačiū jums labai.

Gal užteks miglos ir dūmų, asilėli Karakumų

Nei pirmadienį, nei šiandien prie nd iki nakties nesėdėjau. Bet jų buvo nemažai. O jei netingėčiau, tai juos baigusi, mokyčiausi istoriją, bet negaliu. Tačiau rytoj ir poryt jau teks. Vien istoriją !
Pirmadienis nebuvo itin įspūdingas, bet buvo gera vėl sugrįžti į mokyklą, buvom jau vieni kitų truputį išsiilgę. Tik oras vakare sugadino nuotaiką. Bent jau aš taip maniau, kol pakalbėjau su Em. Ji išsilaikė teises, tai pagaliau rami ir laiminga, rytoj išskrenda apsipirkti, iki kito pirmadienio galėsim viena nuo kitos pailsėti. Ji papasakojo paskutinius pletkus. Pasirodo, Jis švęs Kalėdas bei Naujuosius ir su mano Beveik Simpatija, ir su Tuo Draugu, ir tikriausiai su Simpatija, gal net su Jo Ex ;o Žodžiu, pletkų bus ir po švenčių. Nežinau, kažkaip nelaukiu. Net neabejoju, kad jei ir neturi, ko nors nusižiūrėjęs, greitai jo gyvenime, gal po švenčių, kažkas atsiras. reikėtų apie tai pasikalbėti su Jo BFF.
ID neapsireiškia, Do neberašo. Iš vyriškosios giminės galiu pabendrauti nebent su Jo BFF. Vakar tikrai buvau pasiilgusi Berniuko... Toks meilus vaikis buvo.
Verkiau naktį. Net močiutė atėjo, pagalvojusi, kad neišjungiau televizoriaus. Todėl bandau save nuteikinėti, kad laikas prarasti vilties, nes kai apie viską kam nors papasakoju, pačiai juokinga... Bet kaip man grįžti į realybę? Aš tikra nevykėlė .
Šiandien mokykloje laikas prabėgo labai greitai, nors jis man apskritai bėga super greitai. Visada būdavau nenormaliai pavargusi prieš Kalėdas, o dabar liko tik dvi savaitės iki jų, aš abiturientė ir ką? Ogi nieko.
Dar nežinom, kur švęsim Naujuosius, o dėl kalėdinių dovanų reikės pasitarti. Vietoj to norėtume šventiškai praleisti vakarą kartu. Penktadienį, beje, visi einam gerti šampano (:
P.S. Sugalvojau dovaną mamai gimimo dienos proga, woohoo!

Baaack (to school)

Vilniuje McDonaldo pietus tikriausiai išvaikščiojau per likusią dieną. Ieškojau suknelės. Kadangi būtinai reikėjo nusipirkti - nusipirkau, bet pasirinkimas nesužavėjo. Dar nusipirkau vieną seniai norimą daiktą, beliko tik prisipirkti apatinio trikotažo ir papulti į Vilnių per išpardavimus. Radau su kuo ten važiuoti. Tad per Kalėdų atostogas jei ir neapsipirkti, tai aplankyti Jo BFF ir keletos draugių būtinai nulėksiu. Beje, Coffe Inn mėtinė moka - pasakiška. Manau, iki rudens išragausiu ten viską (;
Do nesiėmė jokių veiksmų, manau, kad šis mėnesio (ar trijų savaičių? ;o ) romanas baigtas, bet jokio grūzo, smagu turėti dar vieną draugelį. Iš ID jokių žinių, pikta. Jis atrodo sirgo tuo nelemtu kiaulių gripu :/ Bet nieko nerašiau. Sužinojau tai facebook'e.
Šiandien sutvarkiau vieną reikaliuką, padariau kalbos nd, bet tik pusę ir rytoj prieš apsilankant pas mokytoją reikės baigti. Daug darbų laukia ir grįžus.
Negaliu patikėti, kad karantinas baigėsi. Istorijos nepasimokiau, filmų neperžiūrėjau. :( Draugai toliau nervina. Nežinau, kaip reikės susidoroti su visu tuo stresu po pirmadienio, kai visi mokytojai užvers darbais. Tikriausiai grįžusi trečią ar ketvirtą, jau po valandos sėdėsiu prie nd iki pat nakties. Nervina, kad neturiu savo kambario, kitaip tikrai galėčiau mokytis iki nakties.
Skauda galvą. Jaučiu ateinančią apatiją. Greitai eisiu miegoti.
Gražaus sekmadienio.
P.S. Laukiat Kalėdų? Nes aš tai ne. Dar net nesugalvojau kam ką dovanosiu.

Nes jauna, nes dar kvaila

Vakar vakare susirašinėjau su Do, parašiau ID. Neatrašė. Bet nesigailiu, kad pasakiau tai, ką jaučiu prieš kiekvieną savaitgalį, tikėdamasi jį susitikti. Žinoma, galėjo atrašyti ryte, bet įkirto mano vasaros taktiką...kheh, taaaip, naktim aš ir neatrašinėdavau jam. Gerai buvo :D Bet kažin, ar jau miegojo, ar bent jau ruošėsi. Baliavojo ? Nu užknisa. Dabar vėl online abu, bet jam px. Po tokių situacijų nežinau, kaip su juo bendraut.
O vakar toks vienišumas buvo užplaukęs, kad jo sms tikrai būtų pataisius nuotaiką. Visi porom porom porom, o aš penktas mėnuo ką? Dar po penktadienio... Jei po mano gimtadienio Jis nebūtų man šitiek rašęs, tai aš tikriausiai tam kitam gimtadienyje būčiau pasikorusi. Nors, tiesą sakant, juk aš Jam parašiau. Anyway, ne taip čia turėtų būti. Reikėtų paklausyti Jo BFF, bet tai ką man daryti? Išvis neatrašinėti jam, jei ir parašys kada? Negaliu taip. Jis man nieko blogo nepadarė. O juk spausti jo negaliu. Nors tikriausiai be mano iniciatyvos tai niekada neįvyks.
Rytoj į Vilnių, o savaitgalį laukia daaaug darbų. Susirašysim sekmadienį.
Gero savaitgalio!

Užsiėmusi moteris tars žodį

Vakar ryte buvau žiauriai blogos nuotaikos. Pažiūrėjus filmą nuotaika pasitaisė ir tvarkiau visus įmanomus reikalus, kuriuos galėjau padaryti internetu. Jaučiausi tokia svarbi. Veikla man visada patiko. ID parašė. Žinoma, susirašinėjom nedaug ir į paskutinę žinutę jis nebeatrašė, nors tikrai ir buvo ką, ir jis dar online sėdėjo. Anyway, penktadienį su Do, jo draugu ir JT važiuojam į Vilnių! Nežinau, kuo baigsis ta kelionė, bet nenoriu ir galvoti apie tai. Šiandien vėl nėra nuotaikos. Viskas buvo gerai, pažiūrėjau puikų filmą, bet tik pakalbėjau su Em ir puf... Kas jai darosi, nesuprantu. Tikriausiai neišsilaikė teisių iš pirmo karto. Dabar einu pradėti lietuvių nd. Per rytojų tikrai daug ką reikia padaryti. Šiaip reikėtų į banką, bet taip tingiu. Vis tiek teks pinigus už suknelę, kurią perku internetu, pervesti iš mamos. Po to eisiu susitikti su bendradarbėmis. Karantino laikas bėga ne pas te bi mai.

Norėčiau būti tokia, jei būčiau tamsiaplaukė. Na, kažkada tokia ir buvau. Turiu galvoje tamsiaplaukė.
Quest Pistols - Он рядом.mp3
P.S. O ne, dar reikės įkalbėti mamą, kad nupirktų abonementą į soliariumą... Laukia sunkus vakaras.