Nei fiziškai, nei morališkai negaliu pakęsti tokio šalčio, jis vargina. Kol iš mokyklos nuėjau iki centrinės stotelės, nebejaučiau nė vienos galūnės. Gerai, kad prie stotelės yra kepinių parduotuvė. Ten atšilau, prisikvėpavau gardžių aromatų ir grįžau namo.
Kaip gyvenu apskritai? Po senovei. Visiškai nieko naujo. Mokykla-namai-ID nerašo-nd nd nd. Visiška rutina, nėra net apie ką kalbėti.
Penktadienį pabėgau iš dviejų pamokų, vakar vieną pramiegojau, šiandien vėl išėjau iš dviejų, o ką daryti rytoj su prancūzų po paskaitos dar nežinau. Manau, neisiu. Galbūt ir kalėdinis nuovargis jau čia.
Pagaliau turiu soliariumo abonimentą ir žinau, kur švęsiu Naujuosius. Nuo rytojaus pradedu kaitintis, gal bent dirbtinė saulė pakels man nuotaiką. O gal dar nueisiu ir šiandien. Namų darbų juk nėra.
Tiesa, dabar kažkoks porų metas. O atrodo lyg ir ne pavasaris. Pavydžiu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą