2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Planas tiesiai į dešimtuką

Skaitau horoskopų prognozes. Visai nieko, atrodo, spėju daug tiesos, nors metai nežada būti lengvi. 2009-ieji žadėjo būti itin super, bet? Buvo daug meilių, ašarų, nors ir gėrio netrūko. Dar prieš ašaras. O 2010-iesiems turiu savo planą. Tik taip aš susikursiu savo laimę.
Reikia keistis. Reikia pradėti nuo mažų dalykų: šypsenos, nevengimo pasisveikinti nuleidžiant akis ar pasiimant telefoną, meilesnio žodžio mamai, seneliams, apkabinimo, reikia išmokti pagaliau džiaugtis kiekviena švente, susikurti ją sau pačiai, naudotis kiekviena galimybe, būti drąsiai, rizikuoti. Žinoma, mokysiuosi. Dėl gimtosios kalbos egzamino esu gana rami, kalbą mokausi, o istoriją reikia mokytis vos tik turiu laiko. Ir priminti tai sau kasdien. Be jokių atmazų. Apskritai reikia išmokti mažiau meluoti, mažiau pagražinti tiesą.
Geriau gražinti save. C'mon, mano nuostabi figūra, turiu pinigų dabar, nusipirksiu abonementą į soliariumą, kad būtų bent jau iki Valentino dienos, nes būtent mano odos spalva man labiausiai ir trugdo. (ačiū Dievui, tai mano asmeninis blog'as ir jo niekas neskaito, nes turėčiau aiškintis kas ir kaip) Po Naujųjų, prieš Renginį, eisiu pas kirpėją šiek tiek pasikeisti. Gal tai simbolizuos ir naują gyvenimą? Sakoma, jog šukuosena keičiama tik tada, kai žmogaus gyvenime nutinka kažkas Tokio. Ir reikia pagaliau išmokti bendrauti su vyrais. Man neužtenka tų kelių savaičių, kai dėl manęs jie pameta protą. Noriu, kad jo jie niekada nerastų. Nežinau, kaip bus su ID ar Juo, bet kuo toliau - tuo man labiau atrodo, kad viskas bus gerai...bet tik mano fantazijose. Laikas pamiršti praeities vaiduoklius. Juk anų mokslo metų rugsėjį, spalį, Dieve, lapkritį, aš taip kentėjau, tiek verkiau, o dabar? Juokinga. Tikiuosi, kitais metais tokiu pat laiku galėsiu pasakyti tą patį.
Ir dar vienas dalykas: rūkyti nemesiu. Na, negaliu. Rytoj eidama pirkti abonemento nusipirksiu pakelį. Ir į Vilnių tikriausiai nevažiuosiu. Toks oras ir tokie šaligatviai - savižudybė. Be to, taupymas - taip pat mano plane.
Nedarau plano punktais ar labai smulkiai. Viskas mano galvoje. Nenoriu raudonuoti žiūrėdama į a, b ir c galvodam: ne pa da riau... Gal išvis kuriam laikui nustosiu rašyti blog'ą. Juk viskas vienas per tą patį. Parašysiu, kai bus kas nors naujo. Tikrai naujo.
P.S. 25 norai vis tiek atsidurs ant naujo, balto, švaraus lapo. Tokio, kokio gyvenimo aš labai noriu pagaliau.

Kaip šventes katinėlis šventė

Šventės nebuvo jau tokios sugadintos. Žinoma, dovanų galėjau ir nesitikėti. Seneliai įteikė anksčiau, na, o mama... juk nėra pinigų. Bet aš nebūčiau aš, jei nemokėčiau meluoti. Kitiems. Sau irgi...
Visus pasveikinau pirma. Na, iš Jo tikėjausi šiltesnio sveikinimo, bet tiek to. Susirašėm pirmosios Kalėdų dienos vakare, sakė parašys kitądien, bet neparašė. Nebeturi kur švęsti Naujųjų. Na, aš nepadėsiu Jam šiuo klausimu, bet paerzinti galiu.
ID atrašė labai šiltai, kalbėjom ir antrąją Kalėdų dieną. Jis buvo renginyje, į kurį ir aš būčiau ėjusi, jei ne prasta sveikata ir, na, išvaizda. Kaip visada, kai jau gėrė, tai gėrė, net neatsimena, kad susipažino su mano klasioke. Jei ji būtų kabinusi ID – prisiekiu, iškabinčiau tai kalei akis. Aš labai pavydžiu ID. Tai nesveika. Vakar kalbėjau su klasioku apie viską ir jis nuoširdžiai, blaiviu vyrišku protu man patarė. Nieko naujo neišgirdau, viską pati suprantu, bet bijau prarasti tokį kąsnelį, gaila tiek laiko, visų nervų, ašarų. Reikėjo tai baigti anksčiau. Bet aš ir bandžiau. O dabar... vis galvoju, kada gi bus tas tinkamas laikas pasikalbėti. Tikriausiai po sesijos. Geriau paskaudės ir praeis negu kankintis iki vasaros.
O, ką tik Jis parašė. Nuliūdo, kad pramazino TOKĮ renginį. Dėl mergų. Taip ir pasakė. Truputį sugadino nuotaiką. Bet ji jau ir taip bloga. Net su mama šneku atžagariai. Ir už viso šito slypi ID.
Visą dieną nematyti online, tikiuosi, mokosi kaip ir žadėjo, nors ir abejoju.
Šiandien žiūrėjau du filmus, tuoj įsijungsiu ir trečią, nes Jam pasakiau, kad išeinu pas draugą (klasioko patarimas). Per šventės pažiūrėjau jų tikrai nemažai.
P.S. Kalėdinės nuotaikos taip ir nepajaučiau. Laukiu Kalėdų.

2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Kaip dar ilgai?

ID parašė. Šiaip tikėjausi sulaukti jo sms vakar vakare, bet tikriausiai kaip ir spėjau buvo su draugais. Žodžiu, parašė, normaliai pasirašinėjom, manau, suprato, kad aš nepatenkinta dėl jo vakarykščio atsakymo. Bet jis vis bando viską nuleisti juokais. Kaip mano tėtis. Rytoj pasveikinsiu jį su šventėm, o pasikalbėsiu, kai man baigsis pusmetis. Nes šiaip ar taip tikriausiai jis viską pakreiptų kita linkme, nuleistų juokais arba išvis rėžtų, jog aš išsigalvoju, nes VISKAS juk GERAI... Bet... Po pusmečio greitai Valentino diena, jo darbo pradžia, mano Šimtadienis, tada Moters diena, mano gimtadienis, įskaitos, egzaminai ir... Och.
Yra atėjęs dėdė. Nemačiau jo...metus? Gal daugiau. Ir neturiu jokio noro pasimatyti. Tikriausiai valgys pas mus Kūčias.
Šiandien jau pažiūrėjau 2neblogus filmus, siunčiuosi trečią.
Išdygo nerealaus dydžio spuogas prie nosies, tad tikriausiai linksmintis į klubą per Kalėdas su drauge neisiu :| Fak.

Sugadintos šventės.

Taigi. Vakar buvo labai graži diena, tikra žiema. Laukiau ID. Žinoma, nesulaukiau. Parašiau jam. Kaip supratau, buvo ne namuose, tikriausiai su draugais ar klasiokais. Tada paklausiau to, kas man neduoda ramybės. Ir jis juoko formoj netiesiogiai prisipažino, kad čiešina kitas. Visą vakarą buvau blogos nuotaikos, verkiau, ilgai negalėjau užmigti. Ir dabar nejaučiu jokių Kalėdų, nieko. Net žinau, kad rytoj po eglute nieko nesurasiu.
Neatrašiau jam. Nors noriu tikrai labai daug ką pasakyti, bet šventės, sesija, Naujieji, jo gimtadienis... Tačiau parašysiu jam 27 dieną, kai jau bus Vilniuj. Tada norėčiau ir pakalbėti.
Manau, kad net jo sveikinimo nesulauksiu. Dabar ramiai ir logiškai apsvarstysiu ką noriu jam pasakyti ir eisiu žiūrėti filmo.
Gerų švenčių nors jums :)x
Nes man atrodo, kad pasaulis griūva...

Taip buvo prieš sugadintas šventes.

Užvakar mokykloje nieko rimto neveikėm, gavau dovanėlių iš keleto draugių, o pati, kiaulė, nieko nenupirkau niekam. Nemaloniai pasijaučiau, juk paskutinįkart... Anyway, grįžau pavargusi, turėjau parašyti 2kalbos rašinius, dar padaryti gramatinę užduotį, bet vietoj to susitvarkiau nuotraukas ir darbo stalą. Vakare parašiau rašinį, kito nutariau nerašyti, nes ir tas nelabai gavosi, gramatinė užduotis taip pat nepavyko.
Beje, užvakar ID parašė klausdamas patarimo. Vakar planavau parašysti jam pati. Kas iš to išėjo ? Laukite tęsinio.
Antrą Kalėdų dieną žadėjo važiuoti atgal į Vilnių, mokytis, mat, sesija prasideda gruodžio 30. Tikiuosi, išlaikys. Tikriausiai sesija bus visą sausį. Na, aš sausį irgi užsiėmusi bandydama nesusigadinti istorijos ir pasigerinti matematikos pažymius.
Planai atostogoms :
1) 28 dieną pas korepetitorę, vadinasi, 27dieną darysiu nd.
2) Per šventes pažiūrėti kuo daugiau filmų. O jų turiu tiek, kad mane labai vilioja tai daryti visas atostogas... Na, bet bent jau turėsiu, ką veikti "neturiu, ką veikti, o mokytis tingiu" valandėlėmis.
3) 29 dieną tikriausiai važiuosiu į Vilnių, susitikti su riomeriečiais bei drauge iš Kauno. Gal sutiksiu Jį. Gal ir ID.
4) Padaryti lietuvių teksto suvokimus.
Tai tiek. Geriau mažiau negu daugiau neišpildytų (:
Beje, turiu, kur švęsti Naujus. Galbūt juose netgi atsiras Beveik Simpatija. Užvakar buvom susitikę mokykloje, trumpai šnektelėjom. Po to vakare kalbėjom Skype. Beveik Simpatija klausė Jo, ar jų Naujuose bus panelių, Jis sakė, kad nežino, bet vargu, todėl nesistebėčiau, kad sulauktume ir JO... (; Ir jei dar švęsim ten pat, kur anais metais, tai pasikartos tas pats šventės scenarijus. Tik šįkart truputį pikantiškiau?..

Puiku puiku puiku, kad bloga - juk pagerės.

Ir aš taip GALVOJAU.
Ką veikiau sekmadienį - tiksliai net nepamenu. Atrodo, šnekėjau su Em, morališkai ruošiau save nd darymui, deja, nesėkmingai. Daug ką pasilikau. Dar žiūrėjau du filmus. Įprastas sekmadienis. O jų aš nekenčiu.
Paskutinės dvi dienos mokykloje nebuvo itin smagios. Atrodo, aš tikrai jau pervargau kaip ir kiekvienais metais prieš Kalėdas. Vėl teisingai nepasimėgavau šventėmis, o kitais metais tai jau darysiu kažkur kitur. MRU arba VU.
Kheh, ką tik pagalvojau apie ID. Nepaisant to, kad aš apie jį galvoju quite all the time. Ir jis ką tik prisijungė Skype.
Pirmadienį buvom susitikę vienam renginy. Ir ne tik su ID, bet ir su Juo! Ėjau ten po pamokų su klasioke, labai skubėjom, dvi valandas stovėjom salėje, kur žmonių buvo dvigubai daugiau negu sveiko proto. Ir ką aš matau? Tiesiai prieš mane, dviem eilėm toliau sėdi ID su draugais. Sukiojasi, kalba, bet manęs nemato. Parašiau jam sms, atsisuko, nusišypsojo...mmm, niekada nemačiau tokios gražios ir nuoširdžios jo šypsenos. Pasirašinėjom, pasiūlė susitikti po renginio. Su klasioke nuėjom parūkyti po jo. Taip, trys (???) savaitės perniek. Laukiau jo, nors ir pamačiau netoliese, bet nepriėjo, berods šnekėjo su draugais. Bet priėjo Jis! Diev, du mano gyvenimo vyrai, patys svarbiausi čia, labai netoli vienas kito, labai netoli manęs. Tiesiog kaip kine. Labai išsigandau pamačiusi Jį, stipriai apkabinau ir dar apsižvalgiau akimis ieškodama ID. Bet jo jau nebebuvo. Gaila. Pasisveikinom, persimetėm keleta žodžių ir jis išskubėjo į klasės susitikimą. Jaučiausi sutrikusi ir tikrai labai išsigandusi. Neslėpiau to ir susitikusi su ID. Jis taip kukliai jaučiasi prie manęs, nors tikrai nėra iš tų nedrąsių vaikinų. Vis atsargiai prisiliečia, bet pats niekada nepabučiuoja. Beje, mes niekada neesam apsikabinę. Gal reikėtų keisti šitą? Truputį šnektelėjom, jis pasakė: susirašysim, mano vardą mažybine forma, kas tikrai nuteikė smagiai ir išsiskirstėm. Lauke buvo tikrai šalta, bet išėjau pilna įspūdžių, nustebusi ir visiškai nesušalau, kol grįžau namo. O eidama į autobusą tikrai rizikavau, nes iš ten, kur važiavau, jis retai važinėja vakarais į mano namus. Anyway, grįžus net nevalgiau, nors buvau nevalgius beveik visą dieną ir buvau geros nuotaikos. Kalbos kontroliniui nesiruošiau, nors nemiegojau beveik visą naktį. Bet tikrai norėčiau dažniau tokių įvykių!
P.S. Šį įrašą skirstysiu į kelias dalis, nes vakar rašiau, parašiau per daug ir pirmąkart man neleido įkelti. Per ilgas, mat.

2009 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Taip, dar kartą čia pabaiga.

Mano kantrybės taurė ID atžvilgiu jau seniai perpildyta du kartus. O po šiandieninio jo komentaro... Na, žinai, berneli. Jokių žinių tau iki Kalėdų, o ir per jas nieko, nors taip ir negražu, kol pats neapsireikši. Gausi gimtadienio sveikinimą ir eik ten, kur trys raidės, pirmoji "n". Idiotas totalus. Vis tiek aš jam dar tai priminsiu. O dar norėjau padovanoti kai ką ant Kalėdų (nes pati neturiu, kur dėti) su laiškeliu... O gal vis dėlto parašyti? Bus matyt (VĖL). Kaip supratau negrįžo, tikriausiai grįš ant Kalėdų. ANT. Kažin, ar sulauksiu. Kažin, ar bereikia. Jis mane tiesiog žemina.
Atrodo, Jis namie ir visą dieną sėdi online. Keista. Keisti ir jo topic'o žodžiai. Tikiuosi, jie skirti man.
Sušiktos viltys... Daugiau nieko. Jokios kalėdinės nuotaikos, jokio supratimo, kur švęsim Naujuosius.
Beje, šiandien kvietė mane į pirtį draugai, bet truputį pamelavau ir nėjau. Nėra nuotaikos, dar reikia parašyti 4 kalbos rašinius, o tas šaltis taip pat ne privalumas.
Šlykščios bus šventės tokioj būsenoj. Kalėdų seneli, buvau gera (kartais), padovanok poxuizmo, ačiūkas.

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Nei kojyčių, nei rankyčių, nei ausyčių, nei nosytės

Nei fiziškai, nei morališkai negaliu pakęsti tokio šalčio, jis vargina. Kol iš mokyklos nuėjau iki centrinės stotelės, nebejaučiau nė vienos galūnės. Gerai, kad prie stotelės yra kepinių parduotuvė. Ten atšilau, prisikvėpavau gardžių aromatų ir grįžau namo.
Kaip gyvenu apskritai? Po senovei. Visiškai nieko naujo. Mokykla-namai-ID nerašo-nd nd nd. Visiška rutina, nėra net apie ką kalbėti.
Penktadienį pabėgau iš dviejų pamokų, vakar vieną pramiegojau, šiandien vėl išėjau iš dviejų, o ką daryti rytoj su prancūzų po paskaitos dar nežinau. Manau, neisiu. Galbūt ir kalėdinis nuovargis jau čia.
Pagaliau turiu soliariumo abonimentą ir žinau, kur švęsiu Naujuosius. Nuo rytojaus pradedu kaitintis, gal bent dirbtinė saulė pakels man nuotaiką. O gal dar nueisiu ir šiandien. Namų darbų juk nėra.
Tiesa, dabar kažkoks porų metas. O atrodo lyg ir ne pavasaris. Pavydžiu.

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Link atomazgos

Šiandien žiūrėjau du nieko nevertus filmus, pagaliau nusipirkau žieminius (?) batus, dariau nd. Šiaip jų tikrai daugiau negu sveiko proto, vėl teks kažką kažkada perkelti, kažko nepadaryti...
Grįžo Em, bet nerašo. O jei ji nerašo, vadinasi, kažkas ne taip. Facebook'e taip irgi supratau.
Šiandien apsireiškiau ID internetinėse erdvėse, susirašinėjom. Jau galvojau, kad rytoj ateis didžioji diena ir aš pagaliau jam pasakysiu viską, ką galvoju, netgi sugalvojau kaip, bet ne, viskas gerai. Viskas gerai mūsų lygmenyje, žinoma. Šiaip net galvojau, kad jo gyvenime atsirado kita, na, bet kiekviename pavyde yra kažkiek kvailumo. Nors kas ten žino. Jokių šiltų jausmų be to, kad truputį bendraujam jis man neberodo. O man jo vis tiek reikia. Na, taip, neužbaigtų darbų aš nemėgstu. Šiaip beskaitydama tekstą antrąkart supratau, kad kuo toliau - tuo mažiau jis man rūpės artėjant egzaminams. Tik kad nebūtų atvirkščiai.
Beje, sužinojau, kad mano sena simpatija turi panelę. Kartu juos kasdien matysiu mokykloje, bet visiškai jokio grūzo. Net keista. Taip dėl jo kentėjau, guodžiausi net Jam, o dabar visiškai neberūpi. Dabar man rūpi tik ID. Karštligiškai. Bet nieko prieš būčiau gauti dėmesio ir iš Jo. Vasara parodys. Arba ne. Arba arba arba.
Šiandien parašė Do. Šiaip mes bendraujam facebook'e truputį, bet šįkart norėjo pasikviesti pas save. Štai čia jau tikrai žinau, kuo viskas būtų baigęsi. Bet nesusikalbėjom. Tik nežinau, ar "ačiū Dievui" ar nelabai.
Na, bet aš tikra kalė. Jei tokius dalykus darytų ID tikriausiai raučiausi plaukus nuo galvos, vadinčiau jį baisiausiais žodžiais, dienom naktim verkčiau. Bet dėl viso šito kaltas tik jis pats. Žinoma, aš nežinau, ar taip ir nėra, bet jis toks neatrodo. Nu nuoširdžiai. O kita medalio pusė - kaip jis jaučiasi mano atžvilgiu, mano nuomone, turi tik šaltus atspalvius. Nes "jei jis elgiasi taip lyg jam nerūpėtų, tai...tu jam ir nerūpi".
Dar pora darbelių ir miegot. Įsivaizduot tai, kas galbūt realu, bet neįtikėtina ir tada miegot.

2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Ir ji pagaliau išsikraustė iš proto (?)

Ar taip viskas ir baigsis? Aš išprotėsiu? Arba nužudysiu ką nors? O gal neišlaikysiu egzaminų, nes VISKAS paaiškės gegužės pabaigoje?
Trečiadienį ID man parašė į Skype. Aš net išsigandau. Jis niekada man ten nerašo. Čia buvo gal antras kartas. Na, ir aš jam rašiau porąkart. Nesėkmingai. Galvojau, pakalbėsim...bet kurgi tau, porą minučių šnektelėjom ir atsijungė. O prieš tai apie jį papasakojau visiškai ne draugei, mat, ID klasiokas su ja draugauja. Gal jis pakopino ID mano žodžius? Tuo geriau.
Vakar parašė. Su prašymu. Galvojau neatrašysiu. Bet vis tiek po 4valandų numečiau trumpą sutikimą.
Šiandien parašiau jam pati. Neatrašė gal 20minučių, jau galvojau palikti protą, o dabar kalbam. Nors jokios prasmės tam nebėra. Tuoj paklausiu, kodėl vis dėlto negrįžta savaitgaliais, žinoma, jis kažką pajuokaus ir aš atsijungsiu. Atsibodo gyvent su ta viltim. Bet neatrašo. Ir šiaip kažkoks šaltas. Kaip norėčiau jam tiesiai šviesiai pasakyti, kad man atsibodo jo toks elgesys ir kad jis mane tikrai skaudina. Labai norėčiau.
Pirmadienį vis dėlto apsireiškė Do. Ir vakar truputėlį. Draugelis.
Facebook'e trumpam buvo atsiradusi galimybė peržiūrėti visų nuotraukas. Taip aš, žinoma, ir padariau, bet neradau nieko skandalingo :D
Taip, šiandien penktadienis, bet dėl šampano aš tikriausiai kažką sumaišiau. Niekur mes nėjom. Ir savaitgalio planai paprasti: nusipirkti žieminius batus bei kalnas nd. Naujuosius tikriausiai švęsim su visiškai mums anksčiau nedraugiška buvusia chebra. Galbūt net ne Lietuvoje. Nauji metai - puiki proga tikslingai atsisakyti vilčių.
P.S. Kas nors paprašykit mano sąžinės, kad ji labiau mane graužtų dėl to, kad nesimokau istorijos. Ačiū jums labai.

2009 m. gruodžio 8 d., antradienis

Gal užteks miglos ir dūmų, asilėli Karakumų

Nei pirmadienį, nei šiandien prie nd iki nakties nesėdėjau. Bet jų buvo nemažai. O jei netingėčiau, tai juos baigusi, mokyčiausi istoriją, bet negaliu. Tačiau rytoj ir poryt jau teks. Vien istoriją !
Pirmadienis nebuvo itin įspūdingas, bet buvo gera vėl sugrįžti į mokyklą, buvom jau vieni kitų truputį išsiilgę. Tik oras vakare sugadino nuotaiką. Bent jau aš taip maniau, kol pakalbėjau su Em. Ji išsilaikė teises, tai pagaliau rami ir laiminga, rytoj išskrenda apsipirkti, iki kito pirmadienio galėsim viena nuo kitos pailsėti. Ji papasakojo paskutinius pletkus. Pasirodo, Jis švęs Kalėdas bei Naujuosius ir su mano Beveik Simpatija, ir su Tuo Draugu, ir tikriausiai su Simpatija, gal net su Jo Ex ;o Žodžiu, pletkų bus ir po švenčių. Nežinau, kažkaip nelaukiu. Net neabejoju, kad jei ir neturi, ko nors nusižiūrėjęs, greitai jo gyvenime, gal po švenčių, kažkas atsiras. reikėtų apie tai pasikalbėti su Jo BFF.
ID neapsireiškia, Do neberašo. Iš vyriškosios giminės galiu pabendrauti nebent su Jo BFF. Vakar tikrai buvau pasiilgusi Berniuko... Toks meilus vaikis buvo.
Verkiau naktį. Net močiutė atėjo, pagalvojusi, kad neišjungiau televizoriaus. Todėl bandau save nuteikinėti, kad laikas prarasti vilties, nes kai apie viską kam nors papasakoju, pačiai juokinga... Bet kaip man grįžti į realybę? Aš tikra nevykėlė .
Šiandien mokykloje laikas prabėgo labai greitai, nors jis man apskritai bėga super greitai. Visada būdavau nenormaliai pavargusi prieš Kalėdas, o dabar liko tik dvi savaitės iki jų, aš abiturientė ir ką? Ogi nieko.
Dar nežinom, kur švęsim Naujuosius, o dėl kalėdinių dovanų reikės pasitarti. Vietoj to norėtume šventiškai praleisti vakarą kartu. Penktadienį, beje, visi einam gerti šampano (:
P.S. Sugalvojau dovaną mamai gimimo dienos proga, woohoo!

2009 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Baaack (to school)

Vilniuje McDonaldo pietus tikriausiai išvaikščiojau per likusią dieną. Ieškojau suknelės. Kadangi būtinai reikėjo nusipirkti - nusipirkau, bet pasirinkimas nesužavėjo. Dar nusipirkau vieną seniai norimą daiktą, beliko tik prisipirkti apatinio trikotažo ir papulti į Vilnių per išpardavimus. Radau su kuo ten važiuoti. Tad per Kalėdų atostogas jei ir neapsipirkti, tai aplankyti Jo BFF ir keletos draugių būtinai nulėksiu. Beje, Coffe Inn mėtinė moka - pasakiška. Manau, iki rudens išragausiu ten viską (;
Do nesiėmė jokių veiksmų, manau, kad šis mėnesio (ar trijų savaičių? ;o ) romanas baigtas, bet jokio grūzo, smagu turėti dar vieną draugelį. Iš ID jokių žinių, pikta. Jis atrodo sirgo tuo nelemtu kiaulių gripu :/ Bet nieko nerašiau. Sužinojau tai facebook'e.
Šiandien sutvarkiau vieną reikaliuką, padariau kalbos nd, bet tik pusę ir rytoj prieš apsilankant pas mokytoją reikės baigti. Daug darbų laukia ir grįžus.
Negaliu patikėti, kad karantinas baigėsi. Istorijos nepasimokiau, filmų neperžiūrėjau. :( Draugai toliau nervina. Nežinau, kaip reikės susidoroti su visu tuo stresu po pirmadienio, kai visi mokytojai užvers darbais. Tikriausiai grįžusi trečią ar ketvirtą, jau po valandos sėdėsiu prie nd iki pat nakties. Nervina, kad neturiu savo kambario, kitaip tikrai galėčiau mokytis iki nakties.
Skauda galvą. Jaučiu ateinančią apatiją. Greitai eisiu miegoti.
Gražaus sekmadienio.
P.S. Laukiat Kalėdų? Nes aš tai ne. Dar net nesugalvojau kam ką dovanosiu.

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Nes jauna, nes dar kvaila

Vakar vakare susirašinėjau su Do, parašiau ID. Neatrašė. Bet nesigailiu, kad pasakiau tai, ką jaučiu prieš kiekvieną savaitgalį, tikėdamasi jį susitikti. Žinoma, galėjo atrašyti ryte, bet įkirto mano vasaros taktiką...kheh, taaaip, naktim aš ir neatrašinėdavau jam. Gerai buvo :D Bet kažin, ar jau miegojo, ar bent jau ruošėsi. Baliavojo ? Nu užknisa. Dabar vėl online abu, bet jam px. Po tokių situacijų nežinau, kaip su juo bendraut.
O vakar toks vienišumas buvo užplaukęs, kad jo sms tikrai būtų pataisius nuotaiką. Visi porom porom porom, o aš penktas mėnuo ką? Dar po penktadienio... Jei po mano gimtadienio Jis nebūtų man šitiek rašęs, tai aš tikriausiai tam kitam gimtadienyje būčiau pasikorusi. Nors, tiesą sakant, juk aš Jam parašiau. Anyway, ne taip čia turėtų būti. Reikėtų paklausyti Jo BFF, bet tai ką man daryti? Išvis neatrašinėti jam, jei ir parašys kada? Negaliu taip. Jis man nieko blogo nepadarė. O juk spausti jo negaliu. Nors tikriausiai be mano iniciatyvos tai niekada neįvyks.
Rytoj į Vilnių, o savaitgalį laukia daaaug darbų. Susirašysim sekmadienį.
Gero savaitgalio!

2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Užsiėmusi moteris tars žodį

Vakar ryte buvau žiauriai blogos nuotaikos. Pažiūrėjus filmą nuotaika pasitaisė ir tvarkiau visus įmanomus reikalus, kuriuos galėjau padaryti internetu. Jaučiausi tokia svarbi. Veikla man visada patiko. ID parašė. Žinoma, susirašinėjom nedaug ir į paskutinę žinutę jis nebeatrašė, nors tikrai ir buvo ką, ir jis dar online sėdėjo. Anyway, penktadienį su Do, jo draugu ir JT važiuojam į Vilnių! Nežinau, kuo baigsis ta kelionė, bet nenoriu ir galvoti apie tai. Šiandien vėl nėra nuotaikos. Viskas buvo gerai, pažiūrėjau puikų filmą, bet tik pakalbėjau su Em ir puf... Kas jai darosi, nesuprantu. Tikriausiai neišsilaikė teisių iš pirmo karto. Dabar einu pradėti lietuvių nd. Per rytojų tikrai daug ką reikia padaryti. Šiaip reikėtų į banką, bet taip tingiu. Vis tiek teks pinigus už suknelę, kurią perku internetu, pervesti iš mamos. Po to eisiu susitikti su bendradarbėmis. Karantino laikas bėga ne pas te bi mai.

Norėčiau būti tokia, jei būčiau tamsiaplaukė. Na, kažkada tokia ir buvau. Turiu galvoje tamsiaplaukė.
Quest Pistols - Он рядом.mp3
P.S. O ne, dar reikės įkalbėti mamą, kad nupirktų abonementą į soliariumą... Laukia sunkus vakaras.

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

O dabar bus taip...

Šį mėnesį parašiau daugiausia postų nuo tada, kai čia rašau. Na, gal birželį jų būtų buvę daugiausia, bet pradėjau rašyti tik jo pabaigoje. Anyway, mažiau į lankas. Tai tikrai liudija, jog aš:
a) neturiu, ką veikti
b) esu vieniša
Rytoj prasideda naujas mėnuo (nuolatinį jau užsirašiau), todėl ir nauji pažadai. Šiandien visą dieną buvo labai liūdna, ir dėl ID, ir dėl finansinės situacijos. Kalbėjau su BFF, jis mane paprotino liaudiškai sakant. Jis racionalus, todėl bandysiu vadovautis jo patarimais.
O dabar kaip ir sakiau bus taip:
a) ne a na li zuo ti !!!
b) dažniau pasinaudoti dabar įjungtu px režimu
c) šypsotis, sveikintis ir būti maloniai bei paslaugiai visiems iki tam tikros ribos
d) mokytis sąžiningai, o turint laisvo laiko žiūrėti filmus (jei mamos nėra namie), skaityti arba mokytis istoriją
e) nespaudyti, nekrapšyti ir nedraskyti spuogų bei nevalgyti produktų nuo kurių mane beria ir net negalvoti apie juos, nes būtent nuo to viskas ir prasideda
f) taupyti ir net negalvoti apie "nėr ką veikt, nueinam kavos", nes būtent iš smulkių išlaidų ir susidaro mano amžinas bankrotas
g) nenukelinėti darbų į rytojų, porytojų ir t.t.
Kažkur juk jau matyta, tiesa?
Bet nuo rytdienos taip ir bus. Reikia susitvarkyti gyvenimą, kol neatsitiko, ko nors, kas jį sutvarkys ne taip, kaip noriu.
Vakar kalbėjau su Do, nors tikrai galvojau, kad čia jau viskas over. Bet jo nuotaikų kaita tikrai mane pernelyg nervina, kad galėtume normaliai bendrauti.
Iš Em jokių žinių, JT amžinai vienodai nervina. Rytoj einu pas ją. Nepaisant to, viskas, užteks žadėti ir tikrai joms nebepasakosiu nieko iš savo meilės fronto. Tam bus Jo BFF. O kaip elgtis su ID nežinau, bet nerašysiu jam, kol ko nors neprireiks. O ko man iš jo išvis gali reikėti ?
Šiandien žiūrėjau He’s Not That Into You, galvoju, kad būtų smagu perskaityti ir knygą. Dar liko tūkstantis filmų. O dabar einu daryti nd, nes nors ir karantinas, jų yra.
Rytoj žiema. Ženklas geras, bet taip naivu buvo sakyti „iki žiemos pradėti draugauti su ID“. Nors griūk ir voliokis. LOL.

Juk aš daili, aukšta, ilgakojė blondinė didelėmis mėlynomis akimis, komunikabili, meili, šmaikšti ir dieviškai bučiuojuosi. Kokio velnio tu man taip reikalingas, jei aš nereikalinga tau ?

2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Kimaras, o ne karantinas

Miegojau pusę paros. Visą dieną nelindau iš namų, žiūrėjau labai liūdną filmą, o ką tik parsisiunčiau dar daugiau jų ir pažiūrėjau vieną itin nesąmoningą. Liko dar 14 :D Ir beveik nieko rimto (; Daug bendravau su visais jau nuo vakar vakaro, bet bernai neapsireiškia...
Nesuprantu, kodėl man tas ID taip reikalingas. Gal dėl to, kad dabar jis vienintelis man yra artimiausias, bet...nieko čia ir artimo juk iš tiesų.
Vakar Jis apsireiškė mano internetinėse erdvėse. Vis smagiau (:
Mama keturias dienas dabar sėdės namuose, tai filmų neteks pasižiūrėti. Rytoj žadu susitikti su klasiokėmis arbatos, nueiti iki Humanos ir galbūt padaryti kalbos nd. Bent jau turėsiu, kuo užsiimti. Antradienį gal susitiksiu su JT.
O dabar kimarinu toliau. Jūs, net neabejoju, irgi (;

2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Nejuokinkit, pykina.

Laukiau, laukiau ir sulaukiau jų. Ėjom pas klasiokę ir sulaukiau ID sms. Taigi, teko plotą pavėlinti. Tiksliau, mano pasirodymą. O gal geriau, kad jo išvis nebūtų buvę... :D
Su ID pasivažinėjom po parduotuves, parūkėm, na, pasibuvom tikrai labai trumpai, gal pusvalanduką, nes jis žinojo, kur einu. Susitikom jo draugą. Na, taip visada būna, kai kur išeinam. Tiksliau išeidavom vasarą. Jo draugai visada šelmiškai šypsosi mane pamatę kartu :D Jau labai daug jų mane matė. Ir artimiausi taip pat. Kai rūkėm ir jis kalbėjo telefonu, kažkaip pasirodė, kad jis susijęs su narkotikų platinimu. Nesuprantu, ar aš jau girta tą faktą interpretavau, bet keistai kalbėjo su tuo draugu... Na, o atsisveikindami mes pagaliau tai padarėm!!! Nežinau, ar jis bijojo susijaudinti, ar tiesiog tai tebuvo atsisveikinimas ir nors jis bučiuojasi keistai, norėjau dar :D Na, nieko, pirmas blynas visada gali būti prisvilęs. Prisimenant ir tuos pakštelėjimus vasarą. Bet procesas vyksta ir tai gerai, kaip sako viena mano draugė iš kito Lietuvos galo. Tik jei taip lėtai, tai draugauti iki mano 19=to GAL ir pradėsim. Nors kažin, ar jam to išvis reikia. Pagiriota gulėdama (siaubingai pagiriota), galvojau, kad gal ir veltui kabinuosi jam ant kaklo. Na, nežinau. Galbūt dar susitiksim šįvakar, jei jis po budėjimo nebus pavargęs. Nors nežadėjo. Bet vakar jo iniciatyva susitikti nustebino. Ir sms vakare.

O vakaras... :D Tikrai nereikėjo gerti raminamųjų einant į plotą :D Tai tiek. Baisu. Nenuėjau pas kirpėją ir bijau, ką pasakys grįžus mama. Meluosiu, kad apsinuodijom visi. Na, ne iš serijos: gėriau alų, vyną, šampaną ir degtinę, o apsinuodijau sausainiu. Būsima teisininkė (?) turi mokėti gerai meluoti ir aš tai tikrai moku.

Dabar 16:15, aš neseniai išsivarčiau iš lovos ir reikėtų ją pasikloti :D
P.S. Galvojau, kad Do man tikrai neberašys, bet vakar prieš atsisveikinant su ID klausė, ar nenorėčiau lėkti kartu į Vilnių šiandien iš ryto. Gerai, kad nesutikau.
Keistuolių teatras - Kaip man šiandien sunkuuu.mp3 :D

Lauksim pakartojimo !

2009 m. lapkričio 27 d., penktadienis

Cbb! :D

ID parašė ir netiesiogiai pasiūlė kai ką nuveikti ! Štai tau perėjimas į kitą santykių etapą :D BFF truputį juokiasi iš to, man ir pačiai norisi kikenti, kad reikėjo tiek laukti :D Na, bet netiesiogiai yra netiesiogiai vis dėlto.
Aš šiandien geriu su mergom ir cbb, kokia aš laiminga + jei dar pratęs karantiną ! :D
Aha aha ai laik it !

Veiklos!!!

Galvojau, kad prie nd užtruksiu visą rytą, bet visgi ne. Ir ką aš veikčiau, jei greitai neturėčiau išeiti? Nieko. Facebook, one.lt pasitikrinta, e-mail'as patikrintas, o kadangi facebooke nieko labai naujo, tai ir jam nieko naujo nebus; delfi dominančias naujienas perskaičiau, alfa.lt taip pat, blog'ai perskaityti, Berniuko ir Do anketos internete prachekintos. Reikėtų mokytis istoriją, bet šitaip tiiingiu. Na, aš dar turiu vieną filmą. Liūdną filmą :/ Reikės užsukti į nuomojamų filmų punktus, gal nors vienam bus kuris iš mano norimų pažiūrėti filmų sąrašo.
Tiesa, apie liūdnus dalykus. Vakar susirašinėjau su ID. Gerai, kad ir parašiau. Jis mano mieste, bet budi ligoninėje, nes seneliui labai blogai... Nežinau, ar susitiksim savaitgalį, bet tai nesvarbu. Gaila man jo dabar. Sakė, jog šiandien parašys. Ką gi, lauksim.
Tiesa, šiandien turiu dar pasifotografuoti. Jaučiu, kad tingiu, bet jaučiu, jog reikia.
Em kažkokia nešneki. Kad ir kaip ji neigtų, meilė kankina. Ir rimtai.
Na, einu ruoštis, pagalvokit man veiklos, ką? :/
Bet šiaip tingiu. Rimtai.

2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Tik išlįsk į miestą...

Naktį labai blogai miegojau. Prabudau apie penktą, mamai išeinant į darbą. Varčiausi iki aštuonių. Klausiausi radijo, žiūrėjau tv ir galvojau apie ID. Man tikrai labai sunku apie jį negalvoti, nieko nesitikėti. Jei žinočiau, kad čia nieko nebus, nerašyčiau ir pasistengčiau jį kuo greičiau užmiršti, bet dabar tai padaryti per sunku. Neprarandu vilties ir dėl Jo. Neatrodo, kad Jo gyvenime būtų atsiradus rimta mergina. ID atrodo irgi. Visokios mintys mane pribaigė ir užmigau. Miegojau iki dvylikos, vos spėjau susiruošti susitikimui su JT. Visą dieną praleidome kartu, buvo tikrai smagu. Šiek tiek suprantu, jog ID ir Jis turėdami daug draugų ir veiklos mažai rūpinasi manimi...vienaip ar kitaip. Šiandien žadėjau parašyti ID ir BFF, bet manau, jog jie dabar užsiėmę. Na, po valandėlės vis tiek parašysiu.
Bet svarbiausias dienos įvykis...jų buvo du. Ir abejuose dalyvavo Do. Nebuvom susitikę, nors... buvom. Ryte mačiau jį važiuodama, o paskui susitikom prekybos centre. Abu buvom be žodžių. Jis buvo su savo ex.
Rytoj nemiegosiu iki pietų, kelsiuosi gana anksti ir darysiu korepetitorės nd. Po to fotografuosiuosi, nes šeštadienį einu pas kirpėją.
P.S. Fanta man primena vaikystę.

2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Dešimt vienas pranešimas

Nieko neveikiu, visą dieną namie. Nieko ir veikt negaliu, nes ir mama namie. Kažkaip...noriu pasifotografuoti. Bet kaipgi tai darysiu prie mamos? Paskirsiu tam dieną rytoj. Dar reikės nueiti iki pašto ir iki buitinių prekių parduotuvės. Šiandien patingėjau. Be to, turiu truputį temperatūros. Kriu kriu.
Iš bernų jokių žinių visą dieną, o vakar tikrai sunervino Do. Jei jis rimtai man rūpėtų, šiandien visą dieną sėdėčiau be ūpo. Bet taip toli gražu nėra. Gal taip ir išsispręs mano problemos. Nemažai apie tuos frontus galvoju. Bet kad taip ir nesusitikom šiek tiek grūzas. Trūksta kai ko. Nenoriu visą abitūrą kankintis dėl bernų :/ Bet atrodo teks. Rytoj reikės parašyti BFF ir ID. Bet ID tikrai nervina su savo nuolatiniu sėdėjimu online ir nerašymu :/ Įdomu, kaip jis pasiteisintų ?
Su Em ir JT vėl bendrauju. O kas belieka. Ji net siūlo kabint jos buvusią simpatiją :D Pokštininkė.
Ką dar naudingo nuveikus, m?

2009 m. lapkričio 24 d., antradienis

Dar vienas nuostabus pirmadienis (:

Atėjom į mokyklą, sužinojom, kad dėl karantino galbūt tikrins ir po mokytojų posėdžio, todėl išėjom. Karantiną paskelbė. Turim visą savaitę atostogų!!! Ir aš, ačiū Dievui, nesergu. Bet kosau. Tai derėtų kuo greičiau išsigydyti, kai visi taip panikuoja dėl paršiukų gripo. Ir derėtų susiplanuoti, ką nuveikti naudingo per šį laiką, nes tik vasaros atostogos iš visų mano atostogų buvo pakankamai turiningos. Na, o jei turėčiau pinigų, būtų ir dar turiningesnės.
Nebegaliu būti vienoje patalpoje su savo draugais. Em rūpi tik ji pati ir jos simpatijos, turiu jai patarinėti, ją guosti ir išklausyti, o kad aš turiu varyti dviem frontais, jai nesvarbu. Kiekvienąkart užsiminus apie Do, ji vis paklausia, kas jis... Hrrr. Nei jai, nei tuo labiau JT nieko nepasakosiu, kol nepaklaus. Ir joms paklausus, tikiuosi, išvengsiu pastabų apie jų kiauliškumą. JT yra visiška šiknė ir mes jau keletą dienų vis pykstamės. Bet šituos santykius, žinoma, pataisys Kalėdos (a.k.a. gerumo metas), nes juk artėja Naujieji, reikės kažkur švęsti kartu. Ko aš šiaip jau visai nenoriu. Tikrai nebus jie tokie geri kaip anie...
Poryt susitinku su Do. Manau, ištvirkavimų neišvengsiu, tikiuosi, kad tik tiek jam ir reikia. Bet galbūt jis būtų puikus Naujųjų metų variantas. Be draugų ar net ir su jais. Žinoma, lėkčiau kaip pakvaišusi, jei ID pakviestų švęsti kartu, bet čia tiek pat tikimybės, kiek man išlaikyti matematikos egzaminą šimtukui. reikės Do užsiminti, kad kvaila būtų pradėti su kažkuo draugauti iki Naujųjų, nes dovanos...ir būtinai žaismingai juoktis. Turėsiu apsaugą bent jau mėnesiui. O tada čiulbėti, kad aš jauna ir nenoriu rimtų santykių? Gal vis dėlto tada pirma parašysiu ID. Vakar jis man pasakė, kad yra jautrios sielos...awww (: Vakar susirašinėjau su ID. Jis visiškai nekreipia dėmesio nei į seksualias užuominas, nei į užuominas apskritai. Norėjau parašyti ir Jam, pasigirti dėl karantino, bet kažin, ar tai būtų geras sprendimas. Nerašysiu Jam iki Kalėdų. Kažin, ar ir Jis pats manęs pasiilgs. Jis man kažkaip nebereikalingas. Na, jei ne tie du frontai, tikriausiai ir dabar alpčiau iš meilės, bet yra kaip yra. Tačiau atsarginis variantas dar niekam nepakenkė. Reikėtų apie tai pakalbėti ir su Jo BFF. Vakar visą dieną susirašinėjom.
Einu praustis, nes po košmarų nakties ne per seniausiai atsikėliau. Reikia pažiūrėti porą filmų, kol mama išėjusi.
Tikiuosi, jums ir atostogos a.k.a. karantinas. Naudingai jas praleiskit!

2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Tai - sekmadienis. Ir nieko čia nepakeisi.

Visą dieną beveik nieko neveikiau. Vien PC. Net valgyti nesinori. Vakar susipykau su JT, dabar ji mane kalbina, bet man jos ir Em bėdos ir rūpesčiai jau nuoširdžiai nusibodo, kai mano gyvenimo peripetijos niekam neįdomios.
O po vakarykščio susitikimo su ID jaučiuosi šlykščiai. Nenoriu jo prarasti, o ėjimas dviem frontais ne man. Bet neturiu kito pasirinkimo. T.y. turiu, bet nenoriu. Turėčiau viską žinoti tiksliai, kaip gi ten bus, kai nebeliks atstumo, kad taip nedaryčiau. Na, viskas lyg ir gerai, bet tie savaitę trunkantys nesusirašinėjimai tikrai nekažką... Gal parašysiu jam rytoj.
O gal jau nieko nebeliko? Ir po pusmečio nieko nebeliks? Juk viskas turi būti paremta jausmais... Apie tai baisiausia pagalvoti.
Šiandien dar susipykau su mama ryte. Net verkiau.
Po keturių mėnesių pirmąkart nebeturiu nagų. Keistas jausmas.
Geros savaitės! Tikiuosi, rečiau čia rašyti, nors ir yra tikimybė gauti šiek tiek atostogų.
P.S. Nekažką jaučiuosi ir dėl ex geriausios draugės. Vėl apie ją galvoju po šitiek laiko... Vienos bėdos (?)

2009 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Tamtadammm...metų įvykiu nomer dva skelbiameee...

ID ATVAŽIAVO!
Kai parašė, iškart ėmiau ruoštis. Susijaudinau, bet palyginus su Jo atvažiavimu elgiausi gana ramiai. Tyliai įsėdau, persimetėm keliom nereikšmingom frazėm, jis aiškiai jaudinosi. Nuvažiavom iki jo draugo, tada važinėjom, klausėmės muzikos ir kalbėjom. Kartu būnant atrodė viskas taip paprasta. Jis man netgi pasakė komplimentą ir teisinosi, kodėl neatvažiuoja. Kodėl vis dėlto negrįžta savaitgaliais net nebereikėjo klausti. Beje, kažkaip įdomiai užsiminė apie Valentino dieną, bet gal aš ne taip supratau. Šiaip elgėsi pakankamai šaltai, net tada, kai pasakiau, kad greitu laiku atvažiuosiu į Vilnių. Na, nežinau... Kai viskas pradės vystytis su Do, jei išvis pradės, tikrai jam parašysiu tai, ką sugalvojau po vakarykščio poguliuko...
Buvau gal kiek pikta su juo. Bet kaip kitaip, kai pamačiau ex geriausios draugės nuotraukas iš vakarėlio su Jo Buvusiąja? Jakš. Tačiau vis tiek reikės jai parašyti prieš Kalėdas. Nuo vakar oficialiai jų laukiu (:
Mandarinai online!

Šūdų krūva

Pamiegojau, bet idėjų daugiau nekilo.
Jaučiuosi taip šūdinai. Noriu vieno, bet negaliu turėti, nebent po egzaminų, bet ir tai neaišku juk. Noriu ir kito, galėčiau dėl jo atsisakyti Jo, jam rūpiu, bet mes net nebendraujam. WTF? Ir galiausiai dar tas Do. Smagus ir pasiekiamas, bet aš juk kitais metais išvyksiu. Negaliu palikti jų visų trijų, nors tikriausiai tai būtų geriausias variantas. Norėčiau pasislėpti kur nors toli ir su nieko nebendraut arba užmigt ir atsibust birželio 20. Fak. Faaak. Parašysiu ID sekmadienio vakare, jei taip ir neapsireikš pats. Tiesiog paklausiu, ar buvo grįžęs. O jei ne, vadinasi, kita mano sms jam bus - sorry, bet kaip jaustumeisi, jei atsirado kitas žmogus mano gyvenime?
Einu plauti plaukų ir daryti lt nd, o po to mokytis kalbos. Šią savaitę mane valdys istorija. O taip, pats laikas pradėti mokytis, ypač sužinojus egzamino datą. 3dienos po lietuvių egzo... Naaais.
O jūs būkit laimingi.

2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Beprotiškiausia idėja

Pamiegojau ir kilo idėja. Yra Do, yra ID, yra Jis. ID man darosi svarbesnis nei Jis, bet Do mane bando prisijaukinti. Aš nežinau, ar leistis, ar išvis kas nors įmanoma su ID. Ir, blemba, gal man parašyti ID ir atvirai pasakyti, kad man jis rūpi (ką jis jau žino), bet mano gyvenime atsirado žmogus, kuris bando mane prisijaukinti ir ar man laikytis atokiau nuo jo ar mėgautis dėmesiu ir rūpesčiu, kurio negaunu iš ID, bet gaunu iš Do ir nesukti galvos dėl ID? Kaip jis jaustųsi, jei aš pradėčiau susitikinėti su Do? Gal jis pats su kuo nors susitikinėja ir jam tai atrodo normalu ir suprantam? Tai taip kvaila, žinau, bet man rūpi jo jausmai... Tik bijau, kad supyks kaip tą pirmadienį. Jei žinočiau, ką daryti, ID neklausčiau. Man reikia sužinoti, ką jis jaučia bent jau per prievartą, jei pats nesako. Tiksliau tyli beveik dvi savaites. JT pasakytų, kad tai visiška nesąmonė, mes juk nedraugaujam, net nenusimetę (tipo nesilaižom), o Em nesakysiu. Kažkaip nebenoriu jai pasakoti nieko apie savo bernus, nes į viską ji reaguoja neigiamai ir itin skeptiškai. Bet tikriausiai tai padarysiu bent jau po pasimatymo su Do. Taaaip. O ką darysiu, jei ID neparašys savaitgalį? Rašyti jam pirmadienį? :/ Gal derėtų?
Kodėl mano gyvenime nieko, po paraliais, nevyksta, bet jis toks sudėtingas???

It's Friday!!! ? so what. ?

Su Do bendrauju, bet jo dėmesys man px. Turėjom šiandien susitikti, tačiau jis jaučiasi nekažką, aš irgi, todėl atidėjom. Px px. Gal neprisižaisiu.
Iš ID nieko naujo. Pas Jį yra nuotrauka su dviem merginom, tikiuosi, tai tik Jo draugės, bet vis tiek kažkaip nemaloniai nuteikė, nors poxuizmas bent jau vienam vakarui keistai buvo grįžęs. Bet dėl ID liūdna. Geriu vaistuskus, atrodo, miegu geriau. Gal ir nuo jų.
Mokykloje nieko įdomaus, tas pats šūdas. Pirmadienį tikimės gauti savaitėlę atostogų.
Ką veiksiu savaitgalį? Lauksiu ID sms.
Ir mokysiuosi istoriją. The same shit a.k.a. tas pats šūdas.
Be nuotaikos,
jūsų katinėlis.
P.S. Mamos neatleis, tik pažemino pareigose. Vienintelė tikrai džiugi naujiena per daxuja laiko (:

2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Let me feel like it's 07-01!

Viską spėjau (biologijos nedariau) ir parašiau Jam, nes vis planavau. Esu visiškai nusivylusi savimi. Kiekvienąkart vis galvoju, kad štai dabar tai jis pasakys kažką Toookio. Na, taip, išskyrus tuos visus pažadus ir tą jo nieko neveikimo vakarą, kai atvažiavo... Bet šiaip... Aš jam nerūpiu. Jam nerūpi, kaip man sekasi, ar aš sveika, kaip mano šeima. O kažkada rūpėjo viskas. Kai aš Jam tikrai ir nuoširdžiai rūpėjau. Gailiuosi, kad nuo pirmų dienų aš stengiausi jo neprisileisti. O gal tai ir buvo teisinga taktika... Aš turiu viltį, kad mes dar būsim kartu, bet kas gali garantuoti, kad jis neįsimylės rytoj, poryt, dar šiais metais? Kad dabar išvažiavo ne susitikti su tokia pat, kokia aš jam buvau, o ne draugais?
Tas pats ir su ID. Vakar apsilankiau jo internetinėse erdvėse, bet jam px. Do šiandien irgi kažkoks keistas, bet be grūzo, nes jei dar ir jis atsirastų, tai aš tikrai išprotėčiau. Nuo pasirinkimo laisvės ir jos nebuvimo.
Laikas negalvoti, kaip koncentruotis ties mokslais, o tiesiog mokytis. Nes pažiūrėjus į egzaminų tvarkaraštį nuotaika genda dar labiau.
Kaip tuščia viduje. Ypač nemėgstu to jausmo rytais, kai neturi apie ką galvoti, tai galvoji, apie tai, ko nėra ir tarsi beprasmiškai (buvau įpratusi kitaip) eini į mokyklą... Sunkus aš tvarinys. Bet jei liepos 1 po tiek daug visko aš galėjau jaustis tokia laiminga, kodėl negaliu dabar? Visos juk išgyvena. Puikiausias pavyzdys JT. Dahh.
Laikykit kumščiukus.
Jūsų katinėlis
xoxo

Gal kas parduodat laiką?

Į mokyklą leidimą eiti gavau, bet po šiandien jaučiu, kad gali būti blogai. Neišsimiegojau ir visą dieną skauda akis bei galvą. Vakare vėl pradedu mėtų arbatos su istorijos knyga rankose sesijas prieš miegą(penktadienį, atrodo, rašom) ir šiaip jau reikėtų nebesiruošti, o gerti homeopatinius vaistus nuo streso. Coldrex baigėsi, dabar naikinu Apap atsargas. Geriu neskanią kavą (arba baigėsi, arba močiutė padarė savosios), nusiprausiu ir skubu rašyti lietuvių interpretaciją, kol negrįžo mama. Negaliu mokytis, kai ji šalia valgo arba susigalvoja šiaip kokios veiklos. Dar liks matematika ir galbūt biologija. Nedaryčiau, bet dėl dabartinės situacijos mokykloje reikia.
Liūdna, pikta ir nuobodu. Manau, visi suprantam dėl ko.
Jei norit nuotraukos, pasižiūrėkit į prieš tai buvusį post'ą.
Davai.
:|

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Kaip man liūdna, kaip man šiandien liūdna...

Geriau jau būtų keisti žodį "liūdna" į žodį "sunku". Tada bent jau žinočiau, kad vakar vakare nebuvo liūdna.
Turiu šiek tiek temperatūros, skauda galvą ir manau, kad krisiu iš žaidimo "Mokykla" iki pat penktadienio. Nenoriu, bet su tokia sveikata tikrai nepasimokysiu, o gal net ir atkrisiu.
Naktį labai blogai miegojau, todėl dabar dar jaučiuosi ir mieguista.
Ir jaučiuosi vieniša. Ne tik dėl tų visų nesąmonių su bernais. Šiandien facebook'e žiūrėjau nuotraukas iš visiškai nepažįstamo žmogaus gimtadienio ir...vėl suvokiau, kokią klaidą padariau darydama savo aštuonioliktą tokį, kokį dariau. Jis niekam nepatiko manau. Net ne piniguose esmė. Merde merde merde! Jei galėčiau atsilyginčiau draugams padarydama 19-ą OHOHO. Bet nebebus taip... Och. Na, bet idėja yra.
Jei jau eisiu į mokyklą, reikėtų pradėti dirbti su kalbos korepetitorės nd.

2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

Loterija...

Visą dieną jaučiausi gerai. Atėjo vakaras ir opa opa opapa - jums 38 gradusai temperatūros. Abejoju, ar trečiadienį pasirodysiu mokykloje. Gal ir gerai. Tingiu mokytis pasakoti anglų. Tik gaila renginių.
Šįryt šnekėjau su Jo BFF. Žadėjau parašyti ir Jam, bet vėlgi kažkaip nedrįstu. ID nerašo, aš jam irgi. O jau galvojau, kad bus graži tradicija susirašyti pirmadieniais. Matau, turi naujos veiklos. Bet nepasigiria. Įdomu, atvažiuos savaitgalį? Kaip suprantu, grįžta dėl kažkokio renginio (ko gi dar?), tai tikriausiai bus kaip įprastai: penktadienį geria, parašo, šeštadienį blaivosi, parašo, o sekmadienį anksti išvažiuoja. Po velnių ! Jau tikrai nebėra nesvarbu! FAK.
3 vakarus iš eilės kalbėjau su Do, bet puikiai matau, kad tai tik internetinis flirtas. Gal ir gerai, pernelyg didelis galvosūkis būtų. Jau vakar galvojau apie tai. Grūzas dėl ID būtų, o dėl Jo dar didesnis... Turiu viltį. It's silly, I know. And you all know.
Filmų nežiūriu, nėra nuotaikos, bet nd padaryti.
:( nelaukiu PMS, kai viskas taip klostosi.

2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Plaučių nematėt, bloger'ės ?

Tikiuosi, mano "peršalimas" (pasak gydytojos) neperaugs į plaučių uždegimą, nes baigiu iškosėt plaučius. Negera. Negaliu atsikosėt niekaip. Čia gal ir rūkymas prisidėjo ?
Sena simpatija vis parašo. Draugelį, mat, primeta.
O aš tikra kalė. Sakau, kad nepatinka, jog ID su kitom susirašinėja, o pati ką? Ogi vakar susiradau nebesveiką draugelį internete. Pavadinkim jį Do. Kitus galėsim atatinkamai vadint re, mi and so on ;D Žiūrėsim.
Dabar darysiu lt nd, filmams nėra nuotaikos, deja.
Rytoj tvarkysiu nagus ir bandysiu lakuotis raudonai. Niekada nebandžiau ir apskritai, man patinka lakuotis tik bespalviu. Šiaip galvojau nueiti pas manikiūrininkę, bet pirma pabandysiu pati.

Beje, kalbant apie raudonus nagus. Tikrai nesuprantu blog'ų kultūros. Šešiolikmetės geria, rūko (it's fashion, bitch! WTF?), laižosi su kuo papuola (merginom irgi), po to negali per savaitgalį nuo tūsų atsigauti, galvoja, kad labai supranta madą ir stilų, nes sugeba įdėti paskutinių fotosesijų nuotraukas iš fashiongonerouge.com, vis kalba, kaip joms reikia laikytis dietų, nesimoko, vis akcentuoja seksualumą (seksualumą pas šešiolikmetes. OK. Norėčiau pamatyt, kaip jos atrodo) ir... ??? Čia očen zjbs, m? Jei joms tai atrodytų normalus gyvenimas, tai, manau, jos net nesigirtų tuo, o dabar bando sukurti Kažką. Bent jau pasimokytumėt rašyti be klaidų. Juokinga, sor. Jei kažkas pritaikys sau, tai tik jūsų problema. Per daug UFB skaitot. Nenorėčiau - neskaityčiau, bet juokas juk vitaminas C.

2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

Aš sergu. Bet nebe tavimi...

Ryte galvojau, kad mirsiu arba bent jau sprogs galva. Temperatūros gal 37,5 ir neina numušti.
Kalbu su Em. Reikėtų kažką veikti dar.
Vakar vakare ir šiandien ryte įsirašinėjau nuotraukas iš fashiongonerouge.com.
Nesu fashionista ar šiaip pakvaišus dėl skudurų, bet kartais ir aš turiu svajonę. Neseniai norėjau palto, sunkiai, bet gavau. Dabar noriu ROŽINIŲ UGG'sų. Bet Lietuvoje manau jų net nėra. O gal? Reikės paklausti Spintos Guru Deimantės (:
Tiesa, ryte žiūrėjau Gossip Girl per lnk. Tai tikriausiai kokia 3 mano matyta serija ir niekaip negaliu suprasti, kuo tas serialas taip visoms patinka. Totali banalybė. Penkiolikmetės merginos? Ar negalima tada buvo parinkti jaunesnių aktorių??? Pfff...
Svajonių svajonė:

Tiesa, manau, kad ID man tikrai rūpi nebe kažką... Tikrai anksčiau daugiau galvodavau apie jį. Ir nemanau, kad dėl to kaltas poxuizmas. Gal žiema? Brrr.

2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Ne, ok?

Na, ką. Pirmas vakaras, kai sergu, o jau pareina grūzas. Grynai gi iš neturėjimo ką veikti. Kažkoks savaitgalių sindromas plius. Internete jau nuveikiau viską, kas įmanoma. Jau laukiu rytojaus, kada galėsiu žiūrėti filmus. Pirmadieniui ir antradieniui jau tikriausiai teks nuomotis, nes torrent'uose jų nėra... Ką dar veikt? C'mon, chebra, vis tiek kažkas skaitot, pasiūlykit, prašau ;S Daryčiau nd, bet tai fiziškai neįmanoma. Jų kiekiai irgi.
P.S. Negalėsiu rūkyti 3dienas kaip minimum. Šiaip šito žodžio vartot negalima, bet tokioj situacijoj net būtina. Ahh ;x Kada gi mesiu???

šniurkšt

Zdrf, aš gripas, ką tu ?
Tokios tokelės. Bet nesiskundžiu. Keturios dienos miego ir ramybės. Planų be 3filmų peržiūros neturiu. Bet atsiras. Mokykloje nieko naujo. Kitą savaitę, na, bent jau pirmadienį ir antradienį, tai galėsiu ramiai poilsiauti (sirgti), nieko nerašom.
ID fronte nieko naujo, aš irgi ramiai. Vakar lyg ir buvo pakibęs mažas grūzo debesėlis virš mano beužmiegančios galvelės, bet aii... taip. Poxutis. Pati irgi kažkodėl jam nerašau. Juk gana keista, ką?
Dabar einu nusiprausti, persirengti, apsitvarkyti ir lauksiu mamos. Sakė telefonu, kad yra naujienų dėl darbo. Tikiuosi, jos ne tik blogos.
O jūs lėbaukit, laimingieji niekšeliai!
xoxo
P.S. Šiandien mačiau buvusią Simpatiją. Na, aš nelabai kreipiu dėmesį į žmogaus išvaizdą, bet arba jis prasigėrė, arba praeitais metais aš per daug gėriau.

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Taip ir gyvenam. Ir verkiam, ir kikenam. Ir man px !

Knygos neskaitau, neįdomi, be to, pilna gramatinių klaidų :| O taip ilgai laukiau, kada galėsiu pradėti. Anyway, išdykauju su A. Škėmos "Balta drobule". Kol kas patinka.
Sekmadienį praleidau prie nd, bet dar pasilikau...trečiadieniui. Šiandienai jau man jų užteks. Padėjau klasiokui, už tai gausiu cigarečių pakelį. Ir atrodo, kad dar ne kartą taip teks užsidirbti :D
Rytoj su draugais einam į kiną. Dabar susirašinėju su Jo BFF.
Šnekėjau ir su ID. Kaip supratau, nebuvo grįžęs ir nežino, ar grįš ateinantį savaitgalį. Bet grįš dar kitą. Vadinasi, jo laukia kažkoks renginys. Nežinau, kaip elgsiuosi, kai susitiksim, bet tikrai paklausiu, kodėl vis dėlto negrįžta savaitgaliais, kaip žadėjo.
Tai tiek pramogų mano gyvenimėlyje, ačiū Dievui, px režimas kol kas visu 120 procentu (saulyyytė)
Davai;*
P.S. Nepamirškit NNŠ!

2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Išvados

Peržiūrėjau dienoraštį, mat, ieškojau, ką reikėtų kalbėti su Juo, jei vėl sugalvotų atvažiuoti, na, bet kažin, ar to dar galiu tikėtis šį mėnesį. Žinoma, to niekas nežino, bet... Padariau keletą išvadų:
1. Mano gyvenimas yra žiauriai nuobodus ir vis dėlto aš neklystu, kai taip kam nors sakau, kai paprašo papasakoti, kaip gyvenu.
2. Su Juo neturėčiau daug ką kalbėti, bet galbūt, jei santykiai būtų ne tik draugiški, viskas būtų kitaip ?
3. Taip pat ir su ID... (o jis dar neapsireiškė, net nežinau, ar yra grįžęs)
4. Kad šiek tiek paįvairinti gyvenimą, turėčiau:
a) ne a na li zuo ti !!!
b) dažniau pasinaudoti dabar įjungtu px režimu
c) šypsotis, sveikintis ir būti maloniai bei paslaugiai visiems iki tam tikros ribos
d) mokytis sąžiningai, o turint laisvo laiko žiūrėti filmus (jei mamos nėra namie), skaityti arba mokytis istoriją
e) nespaudyti, nekrapšyti ir nedraskyti spuogų bei nevalgyti produktų nuo kurių mane beria ir net negalvoti apie juos, nes būtent nuo to viskas ir prasideda
f) taupyti ir net negalvoti apie "nėr ką veikt, nueinam kavos", nes būtent iš smulkių išlaidų ir susidaro mano amžinas bankrotas
g) nenukelinėti darbų į rytojų, porytojų ir t.t.
Paprasta, bet reikia valios.
Ir tikriausiai prireiks nemažai valios perskaityti rugpjūčio bei rudens dienoraščius, nes jie tokie šikantys į batą, kad nuteikia nekažką.
Per RC groja Soliaris "Myliu, Noriu Ir Galiu". Primena draugių gimtadienį, dieną po manojo ir...tikiuosi, taip ir bus, kaip buvo tada ;*
Nosytę viršun, I'll kick your asses, bitches!
Nd kažkiek padariau, rytoj dirbu su kalba ir darau projektą su klasioke, o dabar einu skaityti knygos.
Mca ;* (rūkyti mesti neplanuoju ir vis dar laaabai labai noriu to)

O gal ir ne

Na, ką, pasidžiaugiau savaitėlę (?) dėmesiu, ramiu gyvenimu ir mokslais užimta galva, o dabar... No boys, jokių kontrolinių kitą savaitę, bet... Who knows. Mano gyvenimas juk nenuspėjamas. Bet liūdna, kad pernelyg ramus. Tiek norėtųsi visko padaryti, patirti, pamatyti, bet vis kas nors trugdo. Kvailas nusiteikimas, kad išlaikysiu egzaminus ir ID bei Jis man kris po kojom, prašys būti su jais... O juk tik tada ir prasidės nesąmonės. Gyvenamosios vietos paieška, jei įstosiu į MRU, only money money money...
O kalbat apie pinigus, tai man tikrai reikėtų pradėti taupyti :|
Einu gal daryt nd neblevyzgodama apie nieką. Ir gal kavos. Nes parūkyt negaliu.
Ech, o šiandien juk Šventė. O statistika jos liūdna. Only two.
Nėjau švęsti, na, "švęsti", nes nekaip jaučiuosi, o ir nuotaikos nelabai yra, tad nenorėjau gadintis jos tų nekūrybingų, vienas ant kito stūmiančių žmonių kompanijoje. Pažiūrėjau keletą dokumentinių filmų ir vieną kvailą romantinę komediją and it seems like Saturday is over.
Weekends are not my happy days :/

2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Prašau, tik ne rutina...

Nuo pirmadienio ID tyli. Nu ir gerai. Grįš savaitgalį? Nežinau. Rūpi? Ne per labiausiai.
Žadu savaitgalį praleisti namuose, nors tikriausiai ir sulauksiu pasiūlymo iš chebros lėkti pas vieną iš draugų. Baigsiu žiūrėti filmus. Liko 4. Mėgstu viską daryti iki galo. Galbūt reikėtų pradėti skaityti, apsipirkti. Reikėtų padaryti projektą biologijai. Ir nd, jei jų bus.
Kažkaip px režime aš, o gal čia tik rutina taip veikia...
Jo BFF kažkoks keistas buvo paskutinį vakarą, kai kalbėjom. Nei vakar, nei šiandien nesulaukiau žinių iš jo. O pati nerašau, nes jo nėra online niekur, be to, man reikia mokytis. Dabar man reikia mokytis matematiką, bet manau, kad tik peržiūrėsiu, persiskaitysiu ir užteks. Ko neprivalgei - neprilaižysi. O BFF parašysiu sekmadienį. Žinau, kad jis manęs nori, bet negalima... Vėl ne tas laikas. Tad geriau toliau nuo pagundos.
Tiesa, reikia peržvelgti dienoraštį ir pagalvoti, ką kalbėti su Juo, jei atlėktų kada :D Liepiau jam padaryti tą patį :D
Esu tokia pavargusi. Nebeišsimiegu, o vaistukų dar neprisiruošiau pradėti gerti.
Em kažkokia pikta. Tikriausiai irgi pavargusi. Arba jaučia, kad pradeda įsimylėti ir jai tai nepatinka. Bet, manau, problemų būtų mažiau, jei ji taip visko nesureikšmintų. Ooo...kas prakalbo. Na, bet iš šalies juk visada geriau matosi.
O jūs lėbaukit! Jaunystė-kvailystė ;)

2009 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

Nučiadabarkas?

Visą savaitgalį kalbėjau su Jo BFF, o šiandien ir vakar su ID. Šiandien parašiau ir Jam. O vakar vakare apsireiškė sena senaaa simpatija. Ko jis nori nežinau, bet smagu, kad prisiminė. O su Jo BFF buvau šiandien susitikusi mokykloje. Kai tik abu nebūsim užimti, tikrai norėčiau būt su juo. Vėl pradėjus bendrauti jis man vos ne vaikino idealas. Geras, sąžiningas, racionalus, ištvirkęs, linksmas, simpatiškas, mielas... Bet kol kas tik draugas ;)
Boys boys boys.
Rytoj rašom matematiką, kažką moku, bet daug ko ne ir nesimokysiu. Patingėsiu šįkart. Reikės pasidaryti špurgę.
Nu o šiaip pasakot nėra ką. Viskas gerai, viskas ramiai. Kol kas. Pas mane taip ilgai netrunka. Bet svarbiausia - ne ana li zuo ti (saulyyytė)
Šiandien NNŠ ((:

2009 m. spalio 31 d., šeštadienis

Tamtadammm...metų įvykiu skelbiameee

JIS atvažiavo pas mane.
!!!
Parašė, kadangi, mat, buvo netoli ir atvažiavo.
Apkabinau Jį stiiipriai, stipriai, o Jis tepasakė: nesulaužyk manęs. Oops.
Norėjosi pirmas minutes tik tylėti, bet kai jau galvojau, kad sulauksiu klausimo "ką gerbiam?" prabilau.
Tas kvapas...mmm. Svaigina.
Visai pamiršau ir kaip Jo mašina atrodo...
Apie 40minučių pašnekėjom, gana turiningai. Aš nemažai nusišnekėjau, bet gal Jis supras, jog dėl to, kad jaudinausi. Kaip supratau - merginų nuotykiams Jam netrūksta... Šiek tiek liūdna. Visa drebėjau, strigo balsas... Nesimatėm beveik 7 mėnesius, na, išskyrus tas dienas prie jūros. Jis tikrai žino, kad aš ten buvau, bet mandagiai tyli.
Na, tikiuosi, bendrausim, susirašysim nors kartą per mėnesį, bijau tikėtis ko nors dažniau. Bet netiesiogiai prižadėjo atlėkti dar kartą. Ir ilgesniam laikui.
Net galvą įskaudo.
Žiūrėjau į Jį, Jo rankas, tą vyrišką nosį ir netikėjau, kad Jis kada nors galėtų būti tik mano. Gal aš Jo ir nemyliu, bet tikrai buvau įsimylėjusi ir Jis man iki šiol brangus*
Negalvosiu apie blogiausia. Dabar tik viltys širdelėje.

Tingiu ;o

Vakar visą dieną praleidau namie. Vakare susirašinėjau su ID. Vėlgi į paskutinę sms neatrašė.
Šiandien ryte bandžiau fotografuotis. Nepavyko. Mama grįš už kokio pusvalandžio, reik susitvarkyti ir šiaip, o aš TINGIU. Neatsimenu, kada taip buvo. Šiaip jau galvoju, kad esu tinginė, o va kai apninka tikrasis tinguliukas...mmm...miau.
O kokie planai paskutiniam atostogų savaitgaliui? Sutvarkyti namus, skaniai pavalgyti, padaryti kalbos korepetitorės nd, rytoj nuvažiuoti į kapines kad ir kaip aš šito nenorėčiau, o paskui mokytis istoriją. Ir šiąnakat dar neblogai būtų išsimiegoti už visą ateinančią savaitę. Jei viskas pavyks, labai savimi didžiuosiuosi, nes bus įvykdyta viskas, ką planavau padaryti šią savaitę. Na, išskyrus fotosesiją. Bet idėjų turiu, pasilikim ją geresniems laikams.
ID negrįžta savaitgaliui, nes važiuos į kapines tiesiai iš Vilniaus. O jos ne mūsų mieste. Neapsimoka. Primena mano sms jam, kodėl nevažiuoju į Vilnių ;D
Bijau truputį susitikti Jį mieste. Bet iš dalies ir noriu. Susitikti, apsikabinti, parodyti..emmm...mmm*
Em Jo elgesio ir pažadų nepakomentavo...
Einu kariauti su tinguliu.
Gero savaitgalio ir ramių švenčių.
P.S. Klasiokas, kuris galėtų vežioti mane į mokyklą, gyvena per toli ;/ Todėl, manau, apsiribosime tik kelionėmis iš mokyklos.

2009 m. spalio 30 d., penktadienis

Laiminga (?)

Vakar ID man neparašė. Px nx. Jis juk neprivalo, tiesa? Užtat aš vakar apturėjau super pokalbį su Juo, visai kaip senais gerais laikais... (mm)
Jis suteikė man vilčių. Daug vilčių. Gal netgi pernelyg daug. Sakiau jam taip nedaryti, jis neklausė. Nežinau, gal neverta, bet aš jaučiuosi laiminga. Jei jau su ID nieko ir neišeis, tebūnie. Man taip pat reikia Jo. Bet ne tik dėl artumo. Tikiuosi, Jam irgi ne ir Jis tai supranta. Kitaip - tas pats š.
Na, bet aš nebūčiau aš, jei nepradėčiau galvoti, kad neeeee ir ieškoti jo trūkumų. Jis, mat, negražus. Aš siaubinga.
Šiandien žiūrėsiu filmus ir darysiu kalbos nd.
Vakarykštė fotosesija nepavyko...
But who cares! ((:

2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

Rytinė rašliava

Vakar vakare kalbėjau su Jo geriausiu draugu. Nepamenu, kada taip smagiai paskutinįkart plepėjom. Atrodo, rugsėjo vidury. Liepė dažniau parašyti. Būtinai taip ir padarysiu. Taip px viskas su juo pašnekėjus. Tiesa, jie nebebendrauja. BFF (jie taip save vadindavo, na, best friends forever) nekokios nuomonės apie Jį. Kažkas, mat, su juo elgesiu. "Na, bet jei tau gerai buvo", - pasakė BFF.
Paklausiau, ar neturi Jis kokios mergaitės dabar. Kai pasakė, kad turi, vos mėšlungis nesutraukė viso kūno. O pasirodo šnekėjo apie save :D Apie Jį nežino. Gi nebebendrauja.
Šiandien Jam parašysiu. Ir ID tikriausiai pranešiu apie koncertą. Vakar atrašė naktį. Smagiai pasirašinėjom.
BFF sakė, kad jo tėvai gali netekti darbo... Kai pasakiau tai mamai, na, ji nežino apie Jį, tuo labiau BFF, bet tiesiog papasakojau kaip apie draugą, tai ji pasakė tą patį... Na, bet tie pletkai jau sklando kokį pusmetį, jei ne metus. Bet dabar ypatingai baisu. Reikia kaip nors apie tai negalvoti. Nes ir išsipildys... NE, taip nebus. Mano mama dirbs. Juk ir būrėja jai taip sakė.
O savo išlaidas aš taip riboju. Užteks. Būtinai savaitgalį nusipirksiu apatinio trikotažo, švarkelį iš interneto, jei tiks išmatavimai, ir išsikeisiu marškinėlius.
Be to, reikia paskaičiuoti, kiek apytiksliai man reikėtų pinigų mėnesiui gyvenant Vilniuje. Labai įdomu. Kažkada bandžiau paskaičiuoti.
Dabar laukiu sumuštinių su lašiša ir kavos, išsiplausiu plaukus ir kibsiu į darbą. Po to su bendradarbėm ir pas kalbos mokytoją. Vakare reikėtų padaryti anglų.
O rytoj jau penktadienis :( Niekada dar dėl to taip neliūdėjau.

2009 m. spalio 28 d., trečiadienis

Atostogos įsibėgėjo. Bet greit pabaiga.

Geras požiūris, ką?
Tokia jau esu. Nemoku džiaugtis ir normaliai mėgautis gerais dalykais. Tas pats ir su ID. Vakar susirašinėjom (aš parašiau). Šiandien vėl parašiau, laukiu...
Bijau, kad savaitgalį jis vis dėlto negrįš. Bet jei grįš, dėsim taškus ant i. Būtinai paklausiu, kodėl vis dėlto negrįždavo savaitgaliais šiuos du mėnesius.
Bandžiau skaityti dienoraštį nuo rugpjūčio. Tada nuo rugsėjo. Negalėjau. Šlykštu skaityti, kaip nuo pat mūsų pažinties pradžios aš nervindavausi dėl kiekvienos smulkmenos. Kiek teorijų, vilčių, och... Ir vis tiek tą patį per tą patį rašau.
Bet kuo geriau pažįstu ID - tuo labiau matau, kad (nebuvo) verta. Jis toks, koks yra. Galbūt tie bendresni vaikinų bruožai, kaip kad merginos siekimas jai rašant po tūkstantį sms per dieną jam negalioja. Tai vėlgi sakau prisimindama mūsų pažinties pradžią. O gal ir ne. Kas žino. Tik keista, kad prisiminiau vieną dalyką... Kai susipažinom, truputį naršiau po jo draugių anketas ir jokių nesąmonių forjoomiukuoze neaptikau. Dabar aptinku. WTF? Na, bet jis sakė, kad rūpiu jam. Bandysiu tikėti tuo. Koncentruokis ties mokslais, mOterie. (Vis tiek savaitgalį reikėtų surengti tokią apžvalgą)
Atostogauti sekasi tikrai neblogai.
Peržiūrėjau daug filmų, atrodo, išeis peržiūrėti juos visus per likusias atostogų dienas, nes:
1. Susitvarkiau spintą.
2. Su kalbos korepetitore taip pat susitvarkiau.
3. Susitvarkyti biologijos užrašus. DONE.
4. Pirmadienį būtinai nueiti į Humanas bei paštą. Padaryta.
O rytoj fotografuosiuosiu, susitiksiu su bendradarbėm (su draugėm nebe) ir susirasiu, kur gyvena klasiokas.
Didžiuojuosi savimi. Beliko išmokti istoriją ir padaryti anglų nd. Poezijos neskaitysiu. Pasiėmiau knygą savo malonumui iš savos bibliotekos, tikiuosi, pribaigti iki Kalėdų.
Kalėdos..mmm. Vis dažniau apie jas pagalvoju (: Tik neramina Naujųjų metų klausimas... Nors anais metais buvo taip pat. Jau nuo lapkričio pabaigos nervinomės dėl to. Na, mėnesį. Ne tiek jau ir daug (; Ir tieeek planavom, o gavosi...na, tikrai neblogai. Juk nuo Naujų ir prasidėjo mano normali pažintis su Juo.
Jis... Aš tiek DAUG apie Jį galvoju. Stengiuosi galvoti, kad niekada jau nebūsim drauge ir kad man taip skaudžiau nei nesąmonės su ID. Ir nors žinau, kad tai tik psichologija, bet padeda. Žinoma, širdies gilumoj tikiu, kad su kuriuo nors viskas bus gerai, bet jei Jis man parašytų, atvažiuotų ar net pasiūlytų susitaikyti, lėkčiau kaip netekusi galvos...
Manau, parašysiu Jam savaitgalį.
ID po šiandien neberašysiu. Neatrašo jau 20min. Anyway. Bandau dirbti.

2009 m. spalio 26 d., pirmadienis

Pasidaryk pats

Aš apie pavadinimą.
Dabar jaučiuosi nei šiaip, nei taip, kad jį galvočiau. Iš dalies laiminga, nes viską išsiaiškinau su ID. Viskas gerai. Visko priežastis: atstumas. Tačiau man vis tiek nesueina galai. Na, gal dėl tos didžiosios bėdos viskas taip ir yra. Bet negi jam visiškai nerūpėjo mano Skype topic'ai, dienoraščiai ir būsenos facebooke, užuominos? Taaaip, visur užuominos. O vyrai jų nesupranta. Kai nori - supranta. Jis suprasdavo. Hmm...o gal ir ne. Na, iš dalies.
Oi, nežinau. Šiaip kažin, ar jis sakytų tokius dalykus, pyktų, kad netikiu ir nepasitikiu juo.
Tikiuosi, savaitgalį grįš. Daugiau nieko nebenoriu.
Rytas protingesnis už vakarą. Tai vienas mėgstamiausių mano posakių.
Labanaktis*
P.S. Dar lauksim Em komentarų... Šiandien grįžo.

Maybe it sounds strange, but it's holiday!

Cha. Vakar ID man parašė. Ir net sunerimo, kai neatrašiau jam pusvalandį. O aš parašiau jam vidurnaktį, kad neseniai grįžau namo, o telefono nebuvau pasiėmusi. Palinkėjau labos nakties. Bet neatrašė.
Tegu supranta, kaip man negera. Nors truputį.
Taip norėtųsi jam parašyti, kad čia viskas yra totalus šūdas, nes kaip matau, bent jau pastaruoju metu, vakarus jis tikrai leidžia savo namuose. O prisiminus Jį... Kalbėdavom kiekvieną vakarą. Ir visada turėdavom apie ką. Bet jei su ID aš susitiksiu kartelį, kitą iki Kalėdų, o susirašysim kas savaitę, kas jau darosi įprasta, nebeturėsiu, ką kalbėti ir su juo. Absurdas. Būtų puiki medžiaga kuriam Kamiu kūriniui. O aš tokia kvaila. Nepaprastai. Kai taip Jis elgėsi savaitę, na, gerai, dvi, ar ne? Tuomet aš iškart sunerimau ir šnekėjau su juo... O su ID? Tarkim pusantro mėnesio. 1,5 MĖNESIO. Ir ką? "Vsio zjbs, negalvok blogiausio, tiesiog susirašom". Yeah...right... Ir nebūtų geriau, jei jis sakytų: gerai, jei taip nori, it's the end, ne, bet kam tada tu, po velnių, man išvis rašai ir domiesi?.. Dar tegu paklausia, ar aš Vilniuj... Neišlaikysiu.
Ryte varčiausi lovoje iki 11 ar 12 val., nusiprausiau po dušu, išsiploviau plaukus, pažiūrėjau filmą, nusipirkau "Humanoje" megztuką, autobuse mačiau gražų vaikiną, kuris dirba greito maisto restorane ir kurį būtų šaunu pakabinti. Ieškojau apatinio trikotažo, bet nieko neradau. Rytoj važiuosiu ieškoti leopardinės liemenėlės. Turiu nemažai pinigų, manau, juos visus ir išleisiu apatiniam trikotažui. Grįžusi žiūrėjau filmą, dabar geriu kavą, konspektuosiuosi biologiją ir perskaitysiu naują JOY. Manau, paskutinįkart nusipirkau jį, nes tai visiškai beprasmis žurnalas. Su Cosmo nepalyginsi.
Labai noriu parašyt ID, bet nerašysiu. Jei kada paklaus, kodėl nerašau jam pati, pasakysiu, kad nemalonu, kai neatrašo, o taip buvo jau ne kartą ir kad aš jau sakiau, ko tikėjausi iš mūsų bendravimo, o kadangi ne, tai ne. Nebenoriu prasimest, nes ir taip pakankamai prasimečiau. Exceeellent.

2009 m. spalio 25 d., sekmadienis

Piktelis

Šiandien peržiūrėjau 2 rimtus filmus ir vieną nelabai. Patiko, bet didesnio įspūdžio nepaliko. Tiesa, žiūrėdama tą vieną "nelabai" tarkim, "Juno", apsiverkiau.
Rytoj planuoju nuvažiuoti iki "Humanos", nes nauja siunta, nusipirkti apatinio trikotažo (na, ne "Humanoj" :D), nueiti į paštą ir pažiūrėti kokį nors filmą. Turiu parsisiuntus tikrai daug, tačiau galėsiu žiūrėti tik iki trečiadienio, mat, ketvirtadienį mamai prasideda išeiginės, o aš neturiu ausinių, o mes visada būnam tam pačiam kambary. Na, bet tikiuosi, kad dar 3-4 pažiūrėsiu. Kiti bus liūdniems ir nuobodiems vakarams, kurių, atrodo, tikrai netrūks.
Šiandien parašiau ID, norėjau parodyti, kad aš pikta, bet jis tiesiog atrašė, kad... beveik buvo grįžęs. Beveik. Atrašė linxmai. Deja, pamiršo, ką žadėjo. Pamiršo ir mane. Dabar mano eilė pamiršti ir jam nerašyti. Neatrašiau.
Liūdna, nes norėjau, kad būtume kartu. Kartu švęstume didžiąsias šventes - Kalėdas, Naujuosius, jo gimtadienį. O dabar net neįsivaizduoju, kur reikės švęsti Naujus. Gal vėl pas Em, o gal pas jos kaimyną. Kheh, gal kiek ir savanaudiška. Bet... Na, vis dėlto jis tikrai labai nesubrendęs. Įdomu, kiek turėjo mergaičių. Nes iš elgesio ir neišsilakstymo, atrodo, kad nedaug...
Tikiuosi, Em jau lapkričio pabaigoj turės teises ir savaitgaliais keliausim po naktinį mūsų miestą.
Taip liūdna ir pikta. Net su mama darausi vis atšiauresnė, piktai su ja kalbu... Bet negaliu kitaip. Absurdas, kad mano gyvenime visada taip... Nedidelės tos nelaimės, bet užtenka ir tokių.
Tikriausiai dabar versiuosi kalbos žodžius. Sekmadienio vakarą, nes internetas užkniso, o veikti nėra ką. Na, tiesiog nemoku gyventi be kažkokio žmogaus, kuris nors ir ne šalia, bet bent jau aplink...
Nevykėlė? Nevykėlė!
Miau :(
P.S. Jis ;* ...

2009 m. spalio 24 d., šeštadienis

Atostogaut ! Pramogaut ir išdykaut ;D

Pa ga liau ! Pirmosios abitūros atostogos. Paskutinės rudens atostogos mano gyvenime.
Vakarykštis balius buvo geras, bet neprilygo Em gimtadieniui. Daug šokom, o šio ryto pagirios manau nuo to, kad per mažai gėriau ;D
Po šito baliaus mano gyvenime daugiau harmonijos. Tiek ir užteks jums žinoti.
Em išvyko, su JT tarėmės šiandien eiti į klubą, bet ji stūma. Tad tikriausiai dviese pasibūsim pas ją.
Į Vilnių nebevažiuoju, tad štai tokie mano atostogų planai:
1. Per artimiausias 4dienas pažiūrėti 6 atsisiųstus filmus, jei pajėgsiu, atsisiųsti ir tuos kelis rimtus.
2. Racionaliai susitvarkyti spintą, t.y. atkirti drabužius, kuriuos nešioju, o kurių ne, įkelti pardavimui į internetą ir išsikeisti arba parduoti ir nusipirkti tų, kurių noriu.
3. Padaryti kalbos korepetitorės namų darbus ir nueiti pas ją. Twice.
4. Susitvarkyti biologijos užrašus.
5. Pasimokyti istoriją.
6. Perskaityti poeziją.
7. Padaryti anglų namų darbus.
(moookslai, mokslai, mokslai)
8. Pasifotografuoti.
9. Susitikti su bendradarbėm ir dviem senom draugėm.
10. Susirasti, kur gyvena klasiokas, kuris vežios mane į mokyklą.
11. Pirmadienį būtinai nueiti į Humanas bei paštą.
Atrodo, tiek.
Kalbėjau su Luisu Marijum apie ID. Žinoma, netiesiogiai. Jis sakė, jog ID tikriausiai patinka dvi panelės vienu metu ir jis nenorėdamas prarasti jų abiejų, elgiasi būtent taip... Nebuvau šito apgalvojusi. Bet ir negalvoju. Manau, L.M. taip ir nutiko su manim.
Taigis, taigis, kaipgis...
Gero savaitgalio ir...atostogų!

2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

Bad hair day (or bad hair week)

Atostogų planai griūna. Po tiek nesąmonių... Nū zjbs. Nėra, kaip pigiai nuvažiuoti į Vilnių. Su ID nebebendrauju, į mano paieškas jis kol kas neatkreipė dėmesio, tad vienas tikslų dingsta. O važiuoti pamėtėti pinigų... Nėr tikslo. Nežinau, ką daryti. Sugalvosiu šeštadienį su pachmielna galva. Nors kai pažiūrėsiu abi Zeitgeist dalis, tikriausiai jau išvis nieko nenorėsiu. Seniai jau buvau tokios blogos nuotaikos.
Nėra nuotaikos ir plotavoti rytoj. Tikiuosi, kad grįš ID, paskambins man arba parašys ir parveš namo anksčiau nei mes planuojam išlėkti iš to gimtadienio. Bent jau šiokia tokia nauda iš jo. O šiaip... Sėdi ponaitis online visur ir ką tu jam?
Va b*bi.
Nemėgstu atsisveikinimų, išsiskyrimų, bet kai sakau, kad viskas yra blogai, o man sakoma, kad zjbs, tereikia dažniau susirašyti ir negaunu visiškai jokio dėmesio... Nafik. Realiai juk 5, gal net 6kartas toks. Kiek galima?
Tikriausiai penktadienio popietė ir vėl būtų labai vieniša, jei ne tas gimtadienis. Nooors...kol kas jo tikrai nenoriu.
Lėbaukit į valias. Aš irgi pasistengsiu.
P.S. Vakar naktį verkiau, nes jau bijau baigti į mokyklą, tikrai myliu savo klasę. Tik mokykloje, tik su jais man gera, smagu ir tik ten aš galiu nuolat negalvoti, kokia apgailėtina esu ir koks nevykėlis yra ID. Hrrr.

2009 m. spalio 20 d., antradienis

Brūkšniux

"Dėl savų interesų bei naudos būsite nusiteikęs grumtis visomis priemonėmis."
Ištrauka iš šiandienos horoskopo. Bet ne. Viskas. Pradedu tvarkytis gyvenimą.
Visų pirma, daugiau jokio ID. Į Vilnių mane nuveš Beveik Simpatija, nakvynę gavau, viskas gerai. Jeigu pats parašys, pasiteiraus - gerai. Galbūt galėsim ir susitikti, jei norės, bet ne dėl to, kad atsižymėti kryžiuką. Užtenka. Supratau, kad man nereikia tokių santykių, kai prisimenama esu tada, kai jis neturi, ką veikti. Tokio bendravimo, kuris nedžiugina, nes aš tikiuosi daugiau - taip pat. Ačiū Dievui ir Em, atėjau į protą. Žinoma, viskas ne taip paprasta, kaip matom, aš tikiuosi, kad parašys, na, vis dėlto žadėjo ir bla bla bla, bet jei ne...laikas susitaikyti su fairytale that ends with pain. Ir tikrai nebesiseilėsiu banydama parodyti, kaip man jo reikia.
Pusantro mėnesio nesąmonių sucks. A lot.
O dabar kimbu į nd kalną.

2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

Kas daryt?

"Galite pasijusti remiamas į kampą arba aiškės, kad kažkokį spaudimą turite daryti pats, jei nenorite likti su "nosimi"."
Ištrauka iš šiandienos horoskopo.
Nežinau, ką reiškia tas su "nosimi", bet tikriausiai tą patį ką ir "ant ledo". O aš manau, kad taip ir bus.
Visų pirma, niekas nesimoko matematikos, aš ją mokysiuosi ir, žinoma, gausiu mažiau nei kiti. Aišku, būtų nieko dar, jei viską turėčiau ir galėčiau prisėdus tik iškalt, bet ne, ieškokis, kniskis dėl fakin matiekos.
Na, bet čia tik smulkmena.
Mano kelionė į Vilnių pakibo ant plauko. Nesu tikra, ar gausiu nakvynę. Jei ne... tada ne, ką čia dar galvot.
Šiaip į Vilnių labiausiai noriu dėl ID, o suknelės... na, atrodo, mamai jos mažiausiai rūpi. O jei mamai nerūpi - už sagutes juk nepirksiu.
Tai štai - ID. Nieko gero. Šeštadienį neatrašė, o vakar parašiusi jam tyčia netyčia sulaukiau pakankamai šaltos reakcijos. Bet aš jau tikrai nežinau, kaip jam pasakyt, kad man jo reikia ir aš jo noriu.
Vis dažniau sėdėdamas online jis mane tik nervina, nes atrodo, kad nieko kito ir neveikia, tik čiešina panas, o man parašyti tingi/negali/nenori. Neturim ką kalbėti? Oh no no no, tikrai ne. Tikiuosi, savaitgalį grįš ir mano kelione pasirūpins. Kitaip...Labanakt mums. Tikrai brauksiu brūkšniuką ir nežeminsiu savęs. Tikrai nekažką toks etapas, bet gyvenime reikia visko, kaip kad aš dažnai sakau.
Bet ir savęs jau imu nesuprasi. Ko aš taip ant jo užsiciklinau? Na, taip, kol kas realiausia galimybė būti su kažkuo - ID. Jis gražus, vyriškas...žemas ;/ Man patinka jo būdas, bendravimas, charakteris. Tikiuosi, jis ne visur toks neatsakingas... O galbūt tai ir yra problema # 1? Xuj ten pariši, kaip sako Em.
Trečiadienį reikės jam parašyti ir pasitarti. Bet, kažin, ar ir JT jis parūpins vietos...
Vakar negalėjau užmigti iš tų nervų liaudiškai tariant. Mėtų arbata nebepadeda. Nuo šiandien pradedu gerti homeopatinius. Nes nervų užtenka ir mokykloj...
Bet tai kas daryt? Kaip nubrėžt man tą brūkšniuką? Kaip siekt užsibrėžtų tikslų, ugdyti valią ir tuo pačiu likti savimi?
:(
Gero pirmadienio, bet nepamirštam, kad tai vis dėlto pirmadienis.
P.S. Kaip aš dabar pasirašyčiau Jam, tai ne tas žodis!!!

2009 m. spalio 17 d., šeštadienis

69dienos iki Kalėdų

Rytoj bus 68. Bet aš vis tiek sakysiu, kad nuo šeštadienio buvo likę 69. Nes 69 skamba...pikantiškai.
Ryškus artumo trūkumas!
Šiandien dėl Jo jau nesinervinu. Visą dieną mokiausi, skaičiau. Parašiau ID, bet atsakymo negavau. Mūsų santykiai nenormalūs, supranti tai?
Bet jau greit į Vilnių...mmmm. Bus draugės gimtadienis, apžiūrėsiu tūkstantį suknelių, galbūt nueisiu į Prospekto Pub, pasivaikščiosiu senamiestyje su kava, susitiksiu su ID, pailsėsiu nuo visko. O šiaip planų be mergaičių tūso ir spintelės tvarkymo neturiu. Ahh, na, gal reikės perskaityti Kafką važiuojant iš Vilniaus.
Rytoj pas kalbos korepetitorę. Manau, tai bus vienas geriausių savaitės įvykių. Gana nuobodu, jei taip.
P.S. Šeštadieniais dažniausiai nerūkau. Puiki organizmo valymo procedūra.

2009 m. spalio 16 d., penktadienis

Urrrgzt urgzt

Ne, ne pilvas. Only me, myself and I.
Jau ilgai negalvojau apie Jį. Na, tik tą lietingą (?) dieną, kai buvo labai nuobodu pamokose ir man pasireiškė meilės poreikis. O šiandien internetinėse erdvėse užmačiau keletą nuotraukų ir... vėl susinervinau. Ne, jis nebe mano. Niekada toks ir nebuvo. Tegu būna su kitom. Ir netgi su Tuo Draugu, nors tai man ir gana nemalonu. Bet jis...pasikeitė. Visai ne tas žmogus, kuriuo aš taip buvau susižavėjusi. Tas, kurį mylėjau. Tas, kurio nenorėjau prisileisti, bet prisileidau. Ir pernelyg arti. Tas kurį kad ir truputį, bet mylėjau. Kodėl aš taip sprendžiu tik iš nuotraukų? Tie žmonės... Och. Tikrai nekenčiu jo buvusios. Taip, ji gražesnė už mane (nors net Em jos nemėgsta ir jai ji visai negraži, kas gana keista), bet aš nuviliojau Jį nuo tos pamaivos. Netyčia, žinoma. Būtų nemalonu sužinoti, kad jie kažką...kaip kad galvojau liepos pradžioje, nors taip ir nebuvo. Ahh. Ir nesuprantu, ko aš čia taip nervinuosi. Kas buvo - pražuvo. Juk turiu ID. Na, vėlgi ID ne mano, netgi buvo pradėjęs čiešinti kitas internetinėse erdvėse (dėl šito patrauksiu jį per dantį, kai tik susitiksim), bet jei jis ir būtų mano...
O galėtų. Galėtų greičiau. Juk jau išsakiau jam viską, ką galvoju apie mūsų santykius ir beliko laukti... O laukti aš nemėgstu. Kiek galima, po velnių? Iki žiemos? Dabar jau beliko tik kalendorinės. Kalėdinės dovanos? Nauji metai kur? Jo gimtadienis? Taip, mėgstu planuoti, mėgstu viską apgalvoti iš anksto ir man patinka tai. O tiek klausimų man toli gražu nepatinka. Ir tikrai toli, bet nė kiek ne gražu. Ko jis laukia? Ženklo iš aukščiau? Kol parodysiu DAR daugiau iniciatyvos? Och, boys... Tikiuosi, ne kitų mokslo metų. Bet aš lauksiu. O ką galiu padaryti. Bent jau turiu kažką, ne taip kaip vargšelė JT (bet ir ji ras savo princą!). Tačiau neatsisakau bendravimo su kitais.
Noriu parūkyt.
Ir noriu tapti tokia graži, kad jiems abiems mane pamačius atvėptų žabtai.
Ir daugiau disciplinos, mergyt. Nepasigailėsi. Cha !
Va, kiek daug ekspresijos. Ir visiškai atvirai.
Pasikartosiu: nekenčiu tavo buvusios, seksiuk, ne-ken-čiu.
Tikiuosi, kad viešnagė Vilniuje pasiseks. Taaaip jos laukiu. Būtų šaunu kartu su ID nulėkti iki Jo universiteto arba kad Jis mus pamatytų einančius su ID... Mmm.
P. S. Pildosi man sapnai. Berods sapnuoti, jog šoki, reiškia pavydą. Tai še tau boba devintinės.

Ką veiki

Dabar ruduo, už lango vien auksiniai lapai...sninga. Galbūt tai geras ženklas? Nekenčiu rudens. Vėlgi jis man ne pats laimingiausias. O gal aš nemoku džiaugtis tuo, ką turiu. Labai gali būt.
Trečiadienį, kai pirmąkart pasnigo, susirašinėjau su visais savo vyrukais.
Berniukas, pasirodo, serga. Šiandien buvo Ten. Bet aš ten nebuvau. Vakar jis visgi neatrašė. The end.
Vakar susirašinėjau ir su ID. Very sweet* Bet savaitgalį tikriausiai negrįš. Na, bent jau neminėjo. O ir šiaip, juk aš atvažiuoju kitą sekmadienį, kam jam vargintis?
Internetinėse erdvėse atradau, jog prieš porą savaičių, na, o gal net ir visą savaitę jis čiešino keletą panų. Juk sakiau, kad kažkas negerai. Užpavydėjau.
Savaitgalį taip norėjau kur nors išsidūkti, o nėra, kur... This is what I call zjbs not.
Savaitgalio planuose tik mokslai, o jeigu rytoj bus padorus oras, eisiu į parką su bendradarbėm.
Mano blog'e daug rašoma apie planus, bet mažai apie jų įgyvendinimą.
Tai vat. Jaučiuosi nekažką, nuobodu. Karšta iš vidaus ir skauda galvą. Kaltinsiu dėl to rudenį čiūr.

2009 m. spalio 13 d., antradienis

Ji dūsavo lyg pametusi briliantus.

Taip buvo aną savaitę.
Taip buvo prieš pusmetį.
Bet niekada nebūna visko kartu. Per gerai, mat.
Tu visada aplink, niekada šalia...
Pasiilgau Jo artumo. Visą dieną nuobodžiaudama pamokose vis ką nors įsivaizdavau...
Pasiilgau ID, jo dėmesio. Visą savaitgalį susirašinėjom, o kai moksladieniai - tyla. Jis, mat, nenaudoja to numerio būdamas Vilniuje. Originalu...
Pasiilgau Berniuko. Nutariau kiekvieną dieną eidama iš mokyklos praeiti pro tą vietą, kur susipažinom. Gal pamatęs, kad nekaip jaučiuosi..gal užkalbins? Aš taip nemėgstu pyktis... Žinau, kad negerai darau, bet man labai trūksta dėmesio ir artumo, o pykčiai tai tik geras atmazas kaip liaudies išmintis byloja. tačiau jau antra diena jis facebook'e online, tad...galbūt vengia tos vietos? :/
Moksluose viskas pakenčiama, bet kai yra gerai...vėlgi liaudies išmintis byloja: norisi dar geriau.
Em išsiskyrė su savo simpatija, prie jos vėl gretinasi Tas Draugas. Mums visada vienodai su bernais... Tad dėl savęs tikiuosi, kad šįkart jai pasiseks ;D
Rytoj žada labai blogą orą, tokį, kokia dabar yra mano nuotaika.
Nesušalkit* (mokykloje šalta be le kaip, negera, kai niekas nesušildo...)

2009 m. spalio 11 d., sekmadienis

Mjoooo.

Susitikau su bendradarbėm, sutikau ir Berniuką. O ką jis? Nusisuko mane pamatęs. Galbūt net nusikeikė? Kas vyksta, po velnių???
Būdama ten turėjau trumpam išlėkti, jis pasakė mano vardą, bet... aš nuėjau. Tarkim, skubėjau. Bet atrodžiau pikta. Tokia ir buvau. Grįžusi jo neberadau... Parašiau sms. Neatrašė... Tai tikriausiai trumpiausiai trukęs mano romaniūkštis. Žinoma, kasdien jį Ten matysiu ir ahh... Gal net tada, kai nueisiu ten su ID... Gaila. O dar ta klausimų lavina pirmadienį... Na, galėsi pačios eiti ir klausti jo, nesiruošiu niekam nieko aiškinti.
Vakar susirašinėjom su ID. Šiandien galbūt dar atlėks. Nors ne, ką tik pažiūrėjau į laikrodį, tikriausiai nespės. Na, bet aš bent jau žinau, kodėl. Be to, jis norėjo susitikti penktadienį. That's a good sign. Reikės antradienį parašyti, jei jau pats neapsireikš. Susitiksim per mano atostogas. Labai jų laukiu (:
Šiaip viskas yra gerai, bet aš taip nemėgstu pyktis, ir dabar toks kirminas graužia...ir neleidžia džiaugtis gyvenimu...
Tiesa, atrodo, atsirado dar gerbėjų, jei aš gerai supratau :D Bus matyt. Nebent laisvalaikio praleidimui. Koncentruojuosi ties mokslais ir ID. Keista, kad jam vis dėlto manęs reikia.
O dabar einu mokytis. Į šį dalyką taip pat turėčiau pradėti žiūrėti rimčiau.
P. S. Galvoju popiet pakviesti seną draugę kavos Ten. Ir pati puikiai suprantu, kad tai tik priežastis pamatyti Berniuką...

2009 m. spalio 10 d., šeštadienis

I (širdelė) parties!!!

Vakar turėjom susitikti su Berniuku, bet kai aš jau buvau netoli susitikimo vietos, jis keistu būdu pareiškė, kad geriau ne... Supykau ir susinervinau. Manau, natūralu. Vėliau, tūsindama, bandžiau išsiaiškinti, kas nutiko ir kažkodėl man atrodo, jog jis žino, kad su ID pas mane dar niekas nerišta, kaip kad aš jam sakiau... Šiandien dar nerašė. Bet vakar skambino ID, norėjo užsukti, po to aš jam parašiau, kad atlėktų į gimtadienį, bet jis jau nebegalėjo. Šįvakar einu susitikti su bendradarbėm, o vėliau, tikiuosi, su ID. Keista bus bendraut po ketvirtadienieninės mano sms... Bet stengiuosi nesirūpinti, nes kad ir kokie keisti būtų mūsų santykiai, manau, esu reikalinga jam.
Anyway, vakarykštis balius buvo toooks geras!!! Vos ne tobulas! Savotiškai gera vėl būti pagiriotai :D Pirmąkart girdėjau rimtus mamos priekaištus dėl to :D Be to, pirmąkart gėriau Metaxos. Visai nieko, bet vodka geriau. Apskritai, tai aš ir tegeriu vodką, tekilą, kuri yra ta pati vodka, tik kaktusų, bei pigų šampaną. Bet, manau, reikia pradėti išbandyti vis daugiau alkoholio rūšių. Norisi pirmų kartų !
Jau 65 įrašas. Tikiuosi, 69 bus aprašyti vien geri dalykai ;p
Bėgu ruoštis, galbūt susitikusi su bendradarbėm sutiksiu ir Berniuką... Ech, mažyli*

2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

It's my life. And it's more unique than yours, yours and yours for sure.

Nors ir turiu mokytis, visgi turiu kur nors išsilieti.
Su Berniuku bendraujam itin intensyviai, viskas gerai, tik šįkart man neramu dėl to, kad jis šiek tiek skuba. Ir dėl to, kad jau per daug žmonių žino apie visą šitą reikaliuką.
Iš ID jokių naujienų jau antra savaitė..oo, tik dabar suvokiau, kaip greitai bėga laikas... Na, ką. Atrodo, jis turi ką čiešinti liaudiškai tariant. O gal tik šiaip. Ne, naivuole, šiaip nebūna.
Šeštadienį laukia santykių aiškinimosi vakaras. Ooo taip. Norėčiau tai padaryti rytoj, bet truputį lėbausiu, tad kam gadintis nuotaiką. Žinoma, girtai tikriausiai pašvies kitaip, bet... Atsimink, kad ir jis lėbaus. That's for sure.
Berniukas neatrašo. Na, tai nestebina, bet vis tiek neramu kažkiek. Kheh, prisimenu, kaip bijojau, kad ID man taip ir neparašys dar tada, pačioj pradžioj, berods rugpjūčio 2... Seni geri laikai... Liūdnoka.
O gal parašyti ID šiandien? - pagalvojo ji netikėtai. (hmmm)
Rytoj pagaliau nusipirksiu SAVO cigarečių ir nebevalkatausiu.
Gero penktadienio, susirašysim šeštadienį!

2009 m. spalio 5 d., pirmadienis

It's Monday or I'm dreaming?

Jei visi pirmadieniai būtų tokie... o vaikyti!
Pamokos buvo lengvos, smagios, mano nuotaika jau antra diena puiki ir pačiai būti mokytoja labai patiko. Po pamokų 3-4 valandas praleidau su draugais kavinėje ir ką jūs manot? Vienas vaikinukas paprašė mano draugės mano...numeriuko ;D Taip dar nėra buvę, prisipažinsiu. Pakėlė nuotaiką dar labiau. Tačiau viskas ne taip gerai, kaip gali pasirodyti. Deja, jis jaunesnis. Tad jokios perspektyvos, bet vis smagiau bus gyvent bent jau iki rudens. (Tokiuose dalykuose aš visada žiūriu į ateitį)
Tačiau savaitgalį būtinai parašysiu ID. Man jo, nepaisant nieko, reikia.
Skauda galvą. Šiek tiek bloga. Gal dėl to, kad mano organizmas nepratęs gerti trečią dieną iš eilės? ;D
Parašysiu interpretaciją ir sėsiu prie pc (tam berniukui... taip, pavadinkime jį N) sakiau, kad ateisiu po valandėlės ;D
Gero vakaro!

2009 m. spalio 4 d., sekmadienis

Mėgstu tave, r.

„Vėl eilinė diena, rodos nieko keisto. Visai nepanašu, kad kas pasikeistų.
Gali neatsimerkti, viskas jau matyta. Pasaulis toks kaip kiekvieną rytą.“
Man pradeda patikti ruduo... Jis gražus. Spalvotas... auksinis... Labai greitai viskas pasikeitė, net nepastebėjau.
Pasikeitė viskas.
O tai aš pastebėjau, deja.
Kol kas jokių žinių. Parašysiu ID kitą savaitgalį.
O dabar bandau mokytis gyventi sau vėl. Liūdna neapsakomai, nors ir žinojau, kad taip bus. Tik kodėl jis prieštaravo ir suteikė man vilčių... ahh.
Šis savaitgalis - pirmas normalus savaitgalis abidūroje. Susitikau su drauge, truputį paplotavojau, pasivaikščiojau po parduotuves su JT, vakare eisiu rimtai kultūrintis, o nd ignoravau (na, neskaitant penktadienio vakaro). Nepaisant mažų avarijų, vis dar esu geidžiama ir tai kelia mano moterišką savivertę.
Rytoj laukia smagus pirmadienis, o paskui rimtai kibsiu į mokslus. Tai padės susikaupti. Bandau tuo tikėti.

Mėgaukitės akimirkom, džiaukitės rudeniu*