Ar taip viskas ir baigsis? Aš išprotėsiu? Arba nužudysiu ką nors? O gal neišlaikysiu egzaminų, nes VISKAS paaiškės gegužės pabaigoje?
Trečiadienį ID man parašė į Skype. Aš net išsigandau. Jis niekada man ten nerašo. Čia buvo gal antras kartas. Na, ir aš jam rašiau porąkart. Nesėkmingai. Galvojau, pakalbėsim...bet kurgi tau, porą minučių šnektelėjom ir atsijungė. O prieš tai apie jį papasakojau visiškai ne draugei, mat, ID klasiokas su ja draugauja. Gal jis pakopino ID mano žodžius? Tuo geriau.
Vakar parašė. Su prašymu. Galvojau neatrašysiu. Bet vis tiek po 4valandų numečiau trumpą sutikimą.
Šiandien parašiau jam pati. Neatrašė gal 20minučių, jau galvojau palikti protą, o dabar kalbam. Nors jokios prasmės tam nebėra. Tuoj paklausiu, kodėl vis dėlto negrįžta savaitgaliais, žinoma, jis kažką pajuokaus ir aš atsijungsiu. Atsibodo gyvent su ta viltim. Bet neatrašo. Ir šiaip kažkoks šaltas. Kaip norėčiau jam tiesiai šviesiai pasakyti, kad man atsibodo jo toks elgesys ir kad jis mane tikrai skaudina. Labai norėčiau.
Pirmadienį vis dėlto apsireiškė Do. Ir vakar truputėlį. Draugelis.
Facebook'e trumpam buvo atsiradusi galimybė peržiūrėti visų nuotraukas. Taip aš, žinoma, ir padariau, bet neradau nieko skandalingo :D
Taip, šiandien penktadienis, bet dėl šampano aš tikriausiai kažką sumaišiau. Niekur mes nėjom. Ir savaitgalio planai paprasti: nusipirkti žieminius batus bei kalnas nd. Naujuosius tikriausiai švęsim su visiškai mums anksčiau nedraugiška buvusia chebra. Galbūt net ne Lietuvoje. Nauji metai - puiki proga tikslingai atsisakyti vilčių.
P.S. Kas nors paprašykit mano sąžinės, kad ji labiau mane graužtų dėl to, kad nesimokau istorijos. Ačiū jums labai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą