2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Kaip šventes katinėlis šventė

Šventės nebuvo jau tokios sugadintos. Žinoma, dovanų galėjau ir nesitikėti. Seneliai įteikė anksčiau, na, o mama... juk nėra pinigų. Bet aš nebūčiau aš, jei nemokėčiau meluoti. Kitiems. Sau irgi...
Visus pasveikinau pirma. Na, iš Jo tikėjausi šiltesnio sveikinimo, bet tiek to. Susirašėm pirmosios Kalėdų dienos vakare, sakė parašys kitądien, bet neparašė. Nebeturi kur švęsti Naujųjų. Na, aš nepadėsiu Jam šiuo klausimu, bet paerzinti galiu.
ID atrašė labai šiltai, kalbėjom ir antrąją Kalėdų dieną. Jis buvo renginyje, į kurį ir aš būčiau ėjusi, jei ne prasta sveikata ir, na, išvaizda. Kaip visada, kai jau gėrė, tai gėrė, net neatsimena, kad susipažino su mano klasioke. Jei ji būtų kabinusi ID – prisiekiu, iškabinčiau tai kalei akis. Aš labai pavydžiu ID. Tai nesveika. Vakar kalbėjau su klasioku apie viską ir jis nuoširdžiai, blaiviu vyrišku protu man patarė. Nieko naujo neišgirdau, viską pati suprantu, bet bijau prarasti tokį kąsnelį, gaila tiek laiko, visų nervų, ašarų. Reikėjo tai baigti anksčiau. Bet aš ir bandžiau. O dabar... vis galvoju, kada gi bus tas tinkamas laikas pasikalbėti. Tikriausiai po sesijos. Geriau paskaudės ir praeis negu kankintis iki vasaros.
O, ką tik Jis parašė. Nuliūdo, kad pramazino TOKĮ renginį. Dėl mergų. Taip ir pasakė. Truputį sugadino nuotaiką. Bet ji jau ir taip bloga. Net su mama šneku atžagariai. Ir už viso šito slypi ID.
Visą dieną nematyti online, tikiuosi, mokosi kaip ir žadėjo, nors ir abejoju.
Šiandien žiūrėjau du filmus, tuoj įsijungsiu ir trečią, nes Jam pasakiau, kad išeinu pas draugą (klasioko patarimas). Per šventės pažiūrėjau jų tikrai nemažai.
P.S. Kalėdinės nuotaikos taip ir nepajaučiau. Laukiu Kalėdų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą