Kai mintys pasiekia kulminaciją.

25dieną oras buvo prastas, žadėjau skaityti ir tvarkytis kompiuterį. Nepamenu, ar tai ir dariau, bet tikrai pamenu, ką veikiau naktį. Verkiau iki trijų ryto, kol pavargusi užmigau. Mintys apie Jį pasiekė kulminaciją. Prisiminiau, kaip gera buvo, kol buvom tik draugai: dėmesys, rūpestis,  nesibaigiantys pokalbiai internetu, šilti pokalbiai prie kavos puodelio, juokas. Todėl ir norėjau, kad jis būtų Tas. Ir visa tai, deja, baigėsi po 2 savaičių, kai supratom, kad nesam tik draugai. Velniop aš visa tai pradėjau. Jei visa tai būtų tęsėsi kiek ilgėliau, gal vasarą būtų Mūsų... Taip ir kankinausi. Kitą dieną Jis man neatrašė, dirbau, tad laiko galvoti nelabai buvo, bet grįžusi... verkiau. Dabar ant Jo labai pykstu. Pykstu ir ant savęs. Bet nieko nepakeisiu. Tiesiog liūdna ir tiek. Žinant save, dar ilgai nerasiu kito tokio žmogaus ir kankinsiuosi...
Šiandien buvau susitikusi su drauge, vakare dar su viena. Iškeikėm vyrų giminę, pasidarė geriau. Grįžusi žiūrėjau "Viki Kristina Barselona". Gana paprastas filmas, bet Penelope Cruz...mm... Įkvepianti. Rytoj, jei bus geras oras tikrai reikia tvarkytis vasaros rūkomąjį, nes baigsis vasara, kol aš tai pradėsiu. Dar turiu porą neblogų filmų, tad iki vakaro reikia suspėti pažiūrėti ir juos. Visa tai man padės koncentruoti mintis reikiama linkme. Taip ir bus.
 
P. S. RIP Michael :(

Summer in the air

Neprisimenu, kada paskutinį kartą atostogavau taip daug ilsėdamasi, bet kartu ir taip, na, sakyčiau gana turiningai. Geeera.
Vis dėlto Jonines truputį truputį švenčiau. Pasėdėjom mėgstamiausioje kavinėje, pasivaikščiojome parke ir apėjom visą miestą. Kojas tikrai skaudėjo. Na, ką aš sakiau. Visada švenčiam savotiškai.
O štai vakar galvojau, kad galėsiu ramiai pasėdėti namie, bet išsitempė prie upės ir maudymosi sezonas buvo atidarytas! Woohoo!
Šiandien oras prastas. Musėt atsiima dėl to, kad per Jonines nelijo. Tad tikiuosi, kad bent jau šiandien galėsiu ramiai paskaityti knygą namie ir pagaliau susitvarkyti kompiuterį. Visokių gi vasaros dienų reikia :)
P. S. Taip, apie Jį galvoju.
 
Gera tik su savo mergaitėm (mm)

Slenka mano dienos bliuziniu ritmu...

Pastarosios atostogų dienos pasižymi turiningumu ;o
1) Sekmadienį tvarkiausi lietuvių egzamino konspektus.
2) Taip pat buvau susitikusi su drauge.
3) Pirmadienį apsiprekinau "Humanoje". Labai seniai ten buvau ir supratau, kad neverta eiti ne naujos siuntos dieną. Vis dėlto nusipirkau džemperį kūno kultūrai (ir plotams), marškinėlius su išraiškingu užrašu ir pilkus, sportinius marškinėlius, kurie buvo įtraukti į vasaros planų sąrašą. Ura!
4) Ieškojau maudymosi kostiumėlio parduotuvėse - gražu, bet man, kaip planuojančiai kartelį ar du jį panaudoti prie lietuviškos jūros bei saunoje, pernelyg brangu.
5) Pažiūrėjau du puikius filmus.
6) Pirmadienį buvau susitikusi su drauge.
Joninių niekur nešvenčiu, nes man tai ne šventė, ir šiaip neišėjo normaliai mums susiorganizuoti baliuko, bet tuoj lėksiu su drauge į miestą kokio nors tauraus gėrimėlio :)
Sekmadienį apsireiškė Jis. Vis dėlto ne impotentas! ;D Ir žinot, kuo toliau - tuo mažiau apie Jį galvoju. Dar savaitėlė, o gal nereikėtų ir jos, ir labai abejoju, ar vėl galėčiau būti Jo... Taip, aistra liko, bet normaliai nebendraujant, seniai nesimačius ir durnam aišku, kad "bus matyt" nieko gero neįžiūri... Vasarai linksmai praleisti tiktų. Anyway... life somehow goes on :)
Fu, esu balta kaip sūris, teks apsilankyti porą kartelių soliariume, kad užsimanęs susitikti Ponaitis neišsigąstų. Reikia parodyti, ko neteko gi.
Gražios šventės!
P. S. :

Versace modelis. Labai vyriškas. Dieviškas. Miau ;*

Well... it's holiday

Well... well... Visus mokslo metus stumdžius dūrą atvirai atostogos ar moksladieniai - tai vos ne tas pats.
Šiandiena nebuvo itin turininga. Išsimiegojau (tikiuosi sapnai bus pranašiški, oiii, kaip tikiuosi), pasifoootkinau, ką jau seniai norėjau padaryti. Gal sugundysiu Jį... arba Kitą ;D Nes jei nesugundysiu tokiom nuotraukom, tai jie abu impotentos totalmente :|
Šiandien tikrai daug apie juos galvojau. Gal netgi daugiau apie Kitą ;o Bet anyway. Derėtų abu mest iš galvos. Ir dienoraštis jau toks primityvus darosi, kai rašai vien apie fakin' bernus.
Beje, kažkas seka mano dienoraštį ;o Ačiū! Jei tik sužinotų, kas jį rašo tai sekėjų būtų ne vienas tūkstantis manau ;D (hiperbolizuoju hiperbolizuoju)
Ir, beje, atsiprašau už vakarykščio dienoraščio klaidas... Šampanas :| Šįryt ištaisiau.
Dar susitvarkiau spintą, bet vis tiek rytoj eidama susitikti su Draugyte ją išversiu aukštyn kojom. Nežinau, kaip man ją susitvarkyti, kad viskas pabūtų savose vietose nors porą dienų.
Dar sukiau tabaką. Pravda kvepia vyšniom.
Tiesa, į savo vasaros planus neįtraukiau filmų. Bet jau nuo rytojaus pradedu juos... nuomoti. Taip, aš jų nesisiunčiu, o nuomuojuosi. Belekokia romantika, nia? Ypač krizės metu, kai filmas parai 4Lt :|
Dar reikia susitvarkyti kompiuterį pagaliau ir jausiuosi tikra supermene ir va čia jau tikrai nehiperbolizuoju.
Fak, kaip noriu parūkyti, o nėra kaiiip. Ahhrrr.
Nu va, ir gavosi blogas apie nieką. Labai gerai :D
Atostogaukit, vaikai, atostogaukit.

.

Tikrai nesugalvojau, kaip pavadinti šį dienoraščio įrašą... Tikriausiai taškas puikiai atspindės: viskas.
Ketvirtadienį, išeinant iš mokyklos širdelę pradėjo graužti šioks toks kirminukas... Metai buvo išties nepaprasti. Būtent tokių ir tikėjausi. Daug naujų draugų ir pažįstamų, aišku, neskaitant praradimų, kurių taip pat buvo gana nemažai, tūsai, plotai, vakarėliai ir fiestos, aktyvus bėgiojimas iš pamokų tiesiog norint nuvažiuoti parūkyti prie ežero... Nerūpestingas ir toks gražus gyvenimas. Jei ne amžinas nervinimasis dėl smulkmenų, metai tikriausiai būtų prabėgę dar geriau. O tai net sunku ir įsivaizduoti. Ech, kai pagalvoji, tai pasileidau aš šiais metais, bet taip dar geriau ;D
Ketvirtadienį eidama namo sutikau Kitą. Pabandžiau truputį paflirtuoti, manau, pavyko. Galėtume vasarą susitikti kokiam plote (judu judu ;D)
Kitos savaitės pradžioje einu į pirmą rimtą pokalbį dėl darbo, tikiuosi, po šiandien nesusirgsiu (apčy!)  ir viskas vystysis kaip noriu.
O šiandien viskas buvo taip paprasta. Galvojau, kad sukils daugiau sentimentų, bet nieko... Tas pats per tą patį. Ir man tikrai patinka mano klasė (mm)
Truputį skauda galvytę. Tikriausiai nuo gryno oro. Arba nuo šampano. Hmm.. statau už antrą variantą. Bet pagirių nebus. Svariausia, kad atšventėm. Taip savotiškai. Kaip ir kiekvieną didesnę šių metų šventę. 
Ir, beje, vėl šiandien parašiau Jam norėdama žaismingai paplepėti ir viskas lyg ir būtų buvę gerai, bet Jis amžinai sugeba pasakyti ką nors tokio, kas man nepatinka. Neištverčiau su tokiu žmogumi. Vis pagalvoju, kad Kitas tikrai puikus - toks jaunas, lengvai galėčiau išmokyti ir išaukėti (;D), be to, meniškos sielos, bet racionalus.. tokio man tikrai reikėtų.
Reikia Jį pamiršti, pamiršti, pamiršti ir gyventi sau. Ech.

Gero savaitgalio! ;*

Paskutiniai moksladieniai

Pirmadienis buvo smagus (na, pradėti savaitę šampanu ir Tokioje kompanijoje negali būti nesmagu).
Antradienis irgi.
Trečiadienis taip pat.
Ir visos šios dienos buvo be galo nuobodžios.
Gerai, kad radau naują pramogą internetinėje edvėje. Ypač, kai oras ir toliau toks lietuviškas bei morališkai žlugdantis.
Vakar parašiau Jam. Kur šūksniai: wow!?! Galvojau, kad galėsim žaismingai paplepėti, galbūt ir nuotaiką pataisys, bet jo nusiteikimas ir Visa Kita buvo nekoks... arba Jis tikrai pamiršta... Štai dėl ko visada ir nenoriu rašyti Jam. Tikriausiai laikas mesti visas neaiškias viltis iš galvos ir pradėti džiaugtis esamu gyvenimu, paprastais, kasdieniais dalykais. Kaip kad ir tie saldūs žiedeliai šalia laiptinės (mm) Tiesiog svaigina.
Jo bučiniai irgi. Ryškus artumo trūkumas, kaip ir visiems aplinkui. Tai tikrai siutina. Nebemoku džiaugtis gyvenimu... Trūksta kažkokios paskatos, tai vis prisigalvoju. Jis, Kitas... Smulkmeniškai žiūriu į draugų elgesį ir kiekvienas kartas, kai aš esu kažkur, o jie kitur, sukelia "manęs nemyyyli". Bet o tačiau juk vasara... Ir aš nejaučiu jos. (Kartais) saulė, ilgesnės dienos, daugiau laisvo laiko, bet ta nuojauta, kad ji nebus ta, kurią galėčiau pavadinti geriausia gyvenimo vasara... O taip to norėčiau po šių mokslo metų... Ech. Aš apgailėtina.
Rytoj dar viena diena mokslo oazėje, penktadienį oficialioji dalis ir aš net neįsivaizduoju, ką rengtis.
Šeštadienį nusimato pagirios. Arba ne.

P. S. Rašau pakankamai anonimiškai, nes mano draugai radę šį dienoraštį, niekada nesuprastų, kodėl tai darau internete, nenorėdama, kas kas nors tai atrastų. Bet tai mano gyvenimas.

Aš planuoju... (o Dievas juokiasi)

* Susitvarkyti egzaminų užrašus.
* Lyjant lietui skaityti, o ne kimarinti prie kompiuterio, ką būtent dabar ir darau.
* Perskaityti VISKĄ, ką reikia, o ne "aii... kas ta viena bemiegė naktis".
* Perskaityti tai, ką noriu (kultūrinė patirtis niu.)
* Susitvarkyti vasaros rūkomąjį.
* Nuvažiuoti į savo meilės miestą, taip pat sostinę ir laikinąją sostinę.
* Nuvažiuoti prie jūros.
* Kuo daugiau bendrauti su visais.
* Bėgioti.
* Dirbti pirmai progai pasitaikius.
* Nusipirkti šortukus, liemenę, juodus aukštakulnius, paprastus baltus ir pilkus marškinėlius bei juodas kelnes, nes nu kiek galima.
* Pasikviesti kompiuterių vyruką kavos.
* Nusipirkti maudymosi kostiumėlį ir vesti visus iš proto baseine.
* Matėt dainos "You Are My High" klipą? Tai nuveikti ką nors panašaus. Nebūtinai su Juo.
Neišlaukiau iki rytdienos. Lyja lyja lietus per karalių pietus, karalienė verkia (net ne). Ir į kiną princesės nebeis. Bijo ištirpti.
Rytoj tikriausiai grįšiu išgėrus, tai tikriausiai ir planų būtų daugiau.

Gyvenimas, aišku, nenusisekė, bet visa kita neblogai.

Vakar dienoraštyje norėjau parašyti, kad tikrai jaučiu, jog Jis man parašys. Ir ką? Parašė ! Pirmas penkias minutes kalbant drebėjau kaip epušės lapas. Pakalbėjom kaip paprasti draugai ir tiek, nothing spešl. Ir minčių sukėlė ne tiek jau daug. Ar ši situacija patvirtins gerai žinomus žodžius, kad viskas ko taip ilgai laukei, deja, ateina tą pačią minutę, kai nustoji laukti?.. Bus matyt. Vakar pasakodama apie mus, tiksliau apie mane ir Jį, draugėms, pakartojau tai penkis šimtus kartų... Ech. Nežinau, bet jaučiu, kad pasiilgau Jo, gal ir truputį, bet vis tiek pasiilgau ;* Ech.
Vis dar lyja, bet nuotaika geresnė. Vakare galbūt eisiu į kiną su drauge ir į miesto bohemos susirinkimo centrą. Pagert & parūkyt. Kaip tikros mūsų miesto menininkės. Pseudomenininkės.
Laroux - In For The Kill.mp3

P. S. Rytoj pasirodys mano vasaros planų sąrašas. Aha, ir pačiai juokinga, nes vis tiek nebus net pusė įgyvendinta.

(rain) outside & inside.

Atsikėliau. Prisisukau tabako. Pavalgiau. Išgėriau kavos. Pašnekėjau su draugėm. Išgėriau kavos. Pavalgiau. Pavažinėjau su drauge, pakalbėjom, parūkiau. Išgėriau kavos.  Pakalbėjau su draugėm. O Jis visą dieną online ir neapsireiškia. Mano principai irgi online. Bet kaip MATAU jis tikrai turi ką veikti ir be kalbėjimo su manimi. Kad bent jau turėčiau, ką veikti, tai negalvočiau apie visas tas a la smulkmenas. Kokio velnio aš dar puoselėju kažkokią neaiškią viltį...
Super (y) super (y) super šeštadienis sakyčiau :/ Susitvarkysiu spintą, išgersiu kavos ir jausiuosi labai zjbs.
Ir niekaip negaliu pradėti tvarkyti vasaros rūkomojo. Lietus čiulpia.

Nereikia nė tryliktos. Užtenka ir penktadienio.

Taip ir žinojau... Penktadienio nuotaika top žop. Beveik negalvoju apie Jį ir viskas čia būtų buvę labai ok, jei ne... draugės.
Nesuprantu, kaip tiek daug patyrus su žmogum, draugavus kelerius metus dabar galima praeiti pro jį kaip pro tuščią vietą, nepasižiūrėti, net nenusišypsoti. Jei kažkas negerai, parašyk, papasakok, galų gale atrašyk į tai dėl ko aš nerimauju. Juk tai tu vidury nakties gelbėjai mane, o ne aš tave, juk rūpėjau tau. Kur visa tai dingo per mėnesį? Tai tikrai skaudžiau nei visos nesąmonės su fakin' bernais.
Arba kitas variantas: jei turi geriausią draugę, o ji turi vaikiną ir negali nuolat būti su tavimi ir tu būni su kita drauge, kam aiškiai jai parodyti, kad ji tik atsarginis variantas? Aš visada galiu padėti ir būti kartu, kai reikia, bet neketinu praleisti laiko su žmogumi, kuris neketina praleisti jo su manimi.
Ir jūsų blogos nuotaikos tikrai užknisa. Tikrai ir labai. Jaučiuosi vieniša kaip ir dažną penktadienio popietę.
Einu išlieti blogą energiją duše ir tikriausiai pradėti tvarkyti vasaros rūkomąjį, nes niekur neisiu. Neturiu draugų.
Tiesa, tik atėjusi į mokslo tvirtovę pamačiau savo Beveik Nuotykį. Pusė dienos galvojau apie jį iš serijos "kas būtų, jeigu". Bet gerai, kad ir nebuvo, tikriausiai ir nebus. Bet vasaros pokštas būtų neblogas ir tikrai neišeitų atsiduoti kitais metais mokslams šimtu dvam procentu kaip planuoju, nes kiekvieną pertrauką vėl "netyčia praeitum" pro jį. Muilo opera, ne gyvenimas, atsakau.

Pamiršk liūdesį, keisk pozą į judesį!

O taip! Kaip kitaip ir apibūdinsi pastaruosius "moksladienius".  I hate Mondays - nothing spešl. O štai antradienis... ypač antradienio naktis... o taip!!! Taip gerai nesilinksminau nuo pat rudens! Mokslų rezultatams pasiekus nežemiškas aukštumas šventėm šventę gamtoje, toli nuo namų. Net nežinau, ką rašyti, nes buvo tobula ! Nors kenčiant siaubingas pagirias trečiadienį Jis apsireiškė mano internetinėje erdvėje, man tai nebėra taip svarbu... Prisiminus antradienio naktį dar nesvarbiau ;D Nors nieko ir nenutiko, vis tiek buvo gera. Smagu ir gera. Be galo smagu ir gera! Visi tie prikolai ir pokštai, šokiai-dainos-estrada bei nuotraukos tikrai praskaidrino mano gyvenimą keletui dienų į priekį!
Rytoj laukia paskutinis mokslų penktadienis. Tad jei būsiu namie, o taip tikriausiai ir bus, vėl mąstysiu, permąstysiu visas smulkmenas, o tai tikrai ne į naudą. Savaitgalį gersiu niekur, nors sekmadienį gal ir vertėtų nulėkti trumpam pas klasioką į sodą, todėl vejant mintis šalin reikės jau rytoj pradėti tvarkyti savo vasaros rūkomąjį.

Stereo Love.mp3

Easy like Sunday morning... NOT.

Šis savaitgalis toks turiningas: spėjau ir pagert, ir prabalsuoti, ir mokykloje pabuvoti. Pasiėmiau keletą knygų, reikia pasimokyti. O ką daugiau veikt tokiu siuperrr (y) oru. Pirmąkart šiemet sušlapau kojas.
Grįžusi iš mokyklos norėjau nusipirkti vienintelio alaus, kuris man skanus, ir aštrių čiiipsų, bet pasirodo krizė. Neužteko money money money. Pastebėjot, kad daug kas kainuoja 3,69 Lt ? Tai va, o aš turėjau 3,68Lt.
Lietus skatina saldumynų poreikį. Valgau M&M ir galvoju, aha, apie Jį. Kažkoks vyras parduotuvėje praslinko pasikvepinęs Jo kvepalais, o tokiai jautruolei kvapams (ir ne tik jiems) kaip aš, tai buvo paskata vėl viską pergalvoti tūkstantį kartų. Grįžusi radau Jį Skype online, bet, žinoma, nerašiau.
Lietus taip pat skatina vyro poreikį. Bet kur man susipažinti su jais, jei baliavoju tik su sava kompanija, o iš mokyklos namo? I believe in summer a bit.
Prie mokslų prisijungė šampanas, gal geriau seksis. Priot.

P. S. Baisiai užvilko Metallicos "Sad But True" ;o

Crazy with it. Crazier without.

Šiandien galvoje daugiau nieko tik: Jis, Jis, Jis. Klausausi Jo mėgstamiausių dainų, tų, kurių klausėmės abu, prisimenu, kur buvom, ką veikėm, kaip apskritai susipažinom, ką padarėm ne taip, kad dabartinė situacija tokia, klausiu savęs, ar jis galvoja apie mane. Tūkstantį kartų per 10minučių pasižiūriu, ar Jis neprisijungęs Skype. Ir kas iš to? Vis tiek nerašysiu. Gi karalaitės principai.
Jis nori - aš ne.
Aš noriu - Jis ne. (gal, tikriausiai, ne visai)
Abu norim, bet va (špyga)
Nekalbėjom jau beveik porą savaičių (manau, baubas sesija irgi prisidėjo prie to), gal taip ir užmiršiu. Kol neparašys. Dabar tai arba išeisiu iš proto, arba išeisiu.
Vis tiek tikiuosi, tai TIK artumo troškimas ir paprastas prisirišimas. Jis juk bliogas berniukas. Bet aš turiu vilties. (Esu kvaila, esu kvaila, esu labai kvaila.)

Pirmosios godos

Nežinau, kas mane taip paveikė: ar vakarykštis pokalbis pilnatyje apie dienoraščius, ar beveik bemiegė naktis bei pachmielas, bet nusprendžiau, kad man reikėtų susiimti ir po kelių savo pilnametystės mėnesių pradėti rašyti apie tai, ką būtų malonu prisiminti po kelerių metų. Popieriuje nesiseka, gal seksis ten, kur praleidžiu daug savo laiko - internetinėje erdvėje. Kuo mažiau žmonių skaitys - tuo geriau.
Kaip ir tikėjausi, vakarykštis balius buvo geras, išskyrus kaip visada suėmusį širdelę grūzą-kukurūzą pjankei įsibėgėjus. Man vėl pradėjo atrodyti, kad manęs negerbia mano draugai-pažįstami-sugėrovai. Bet... Juk atėjo, paguodė net pats didžiausias šiknius. Net pasakė, kad viskas bus gerai. Ir žinot ką? Vyriškosios giminės atstovo pasakyti šitie žodžiai tikrai priverčia patikėti. Tai kas tada? O tas, kad problema manyje - aš galbūt neskiriu gerbimo nuo garbinimo...
Atrodau šlykščiai. Net jei Jis sugalvotų atvažiuoti, labai gerai pagalvočiau, ar verta išeiti susitikti. Čia super rimtas teiginio pagrindimas.