Crazy with it. Crazier without.

Šiandien galvoje daugiau nieko tik: Jis, Jis, Jis. Klausausi Jo mėgstamiausių dainų, tų, kurių klausėmės abu, prisimenu, kur buvom, ką veikėm, kaip apskritai susipažinom, ką padarėm ne taip, kad dabartinė situacija tokia, klausiu savęs, ar jis galvoja apie mane. Tūkstantį kartų per 10minučių pasižiūriu, ar Jis neprisijungęs Skype. Ir kas iš to? Vis tiek nerašysiu. Gi karalaitės principai.
Jis nori - aš ne.
Aš noriu - Jis ne. (gal, tikriausiai, ne visai)
Abu norim, bet va (špyga)
Nekalbėjom jau beveik porą savaičių (manau, baubas sesija irgi prisidėjo prie to), gal taip ir užmiršiu. Kol neparašys. Dabar tai arba išeisiu iš proto, arba išeisiu.
Vis tiek tikiuosi, tai TIK artumo troškimas ir paprastas prisirišimas. Jis juk bliogas berniukas. Bet aš turiu vilties. (Esu kvaila, esu kvaila, esu labai kvaila.)