Ketvirtadienį, išeinant iš mokyklos širdelę pradėjo graužti šioks toks kirminukas... Metai buvo išties nepaprasti. Būtent tokių ir tikėjausi. Daug naujų draugų ir pažįstamų, aišku, neskaitant praradimų, kurių taip pat buvo gana nemažai, tūsai, plotai, vakarėliai ir fiestos, aktyvus bėgiojimas iš pamokų tiesiog norint nuvažiuoti parūkyti prie ežero... Nerūpestingas ir toks gražus gyvenimas. Jei ne amžinas nervinimasis dėl smulkmenų, metai tikriausiai būtų prabėgę dar geriau. O tai net sunku ir įsivaizduoti. Ech, kai pagalvoji, tai pasileidau aš šiais metais, bet taip dar geriau ;D
Ketvirtadienį eidama namo sutikau Kitą. Pabandžiau truputį paflirtuoti, manau, pavyko. Galėtume vasarą susitikti kokiam plote (judu judu ;D)
Kitos savaitės pradžioje einu į pirmą rimtą pokalbį dėl darbo, tikiuosi, po šiandien nesusirgsiu (apčy!) ir viskas vystysis kaip noriu.
O šiandien viskas buvo taip paprasta. Galvojau, kad sukils daugiau sentimentų, bet nieko... Tas pats per tą patį. Ir man tikrai patinka mano klasė (mm)
Truputį skauda galvytę. Tikriausiai nuo gryno oro. Arba nuo šampano. Hmm.. statau už antrą variantą. Bet pagirių nebus. Svariausia, kad atšventėm. Taip savotiškai. Kaip ir kiekvieną didesnę šių metų šventę.
Ir, beje, vėl šiandien parašiau Jam norėdama žaismingai paplepėti ir viskas lyg ir būtų buvę gerai, bet Jis amžinai sugeba pasakyti ką nors tokio, kas man nepatinka. Neištverčiau su tokiu žmogumi. Vis pagalvoju, kad Kitas tikrai puikus - toks jaunas, lengvai galėčiau išmokyti ir išaukėti (;D), be to, meniškos sielos, bet racionalus.. tokio man tikrai reikėtų.
Reikia Jį pamiršti, pamiršti, pamiršti ir gyventi sau. Ech.
Gero savaitgalio! ;*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą