2009 m. spalio 13 d., antradienis

Ji dūsavo lyg pametusi briliantus.

Taip buvo aną savaitę.
Taip buvo prieš pusmetį.
Bet niekada nebūna visko kartu. Per gerai, mat.
Tu visada aplink, niekada šalia...
Pasiilgau Jo artumo. Visą dieną nuobodžiaudama pamokose vis ką nors įsivaizdavau...
Pasiilgau ID, jo dėmesio. Visą savaitgalį susirašinėjom, o kai moksladieniai - tyla. Jis, mat, nenaudoja to numerio būdamas Vilniuje. Originalu...
Pasiilgau Berniuko. Nutariau kiekvieną dieną eidama iš mokyklos praeiti pro tą vietą, kur susipažinom. Gal pamatęs, kad nekaip jaučiuosi..gal užkalbins? Aš taip nemėgstu pyktis... Žinau, kad negerai darau, bet man labai trūksta dėmesio ir artumo, o pykčiai tai tik geras atmazas kaip liaudies išmintis byloja. tačiau jau antra diena jis facebook'e online, tad...galbūt vengia tos vietos? :/
Moksluose viskas pakenčiama, bet kai yra gerai...vėlgi liaudies išmintis byloja: norisi dar geriau.
Em išsiskyrė su savo simpatija, prie jos vėl gretinasi Tas Draugas. Mums visada vienodai su bernais... Tad dėl savęs tikiuosi, kad šįkart jai pasiseks ;D
Rytoj žada labai blogą orą, tokį, kokia dabar yra mano nuotaika.
Nesušalkit* (mokykloje šalta be le kaip, negera, kai niekas nesušildo...)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą