!!!
Parašė, kadangi, mat, buvo netoli ir atvažiavo.
Apkabinau Jį stiiipriai, stipriai, o Jis tepasakė: nesulaužyk manęs. Oops.
Norėjosi pirmas minutes tik tylėti, bet kai jau galvojau, kad sulauksiu klausimo "ką gerbiam?" prabilau.
Tas kvapas...mmm. Svaigina.
Visai pamiršau ir kaip Jo mašina atrodo...
Apie 40minučių pašnekėjom, gana turiningai. Aš nemažai nusišnekėjau, bet gal Jis supras, jog dėl to, kad jaudinausi. Kaip supratau - merginų nuotykiams Jam netrūksta... Šiek tiek liūdna. Visa drebėjau, strigo balsas... Nesimatėm beveik 7 mėnesius, na, išskyrus tas dienas prie jūros. Jis tikrai žino, kad aš ten buvau, bet mandagiai tyli.
Na, tikiuosi, bendrausim, susirašysim nors kartą per mėnesį, bijau tikėtis ko nors dažniau. Bet netiesiogiai prižadėjo atlėkti dar kartą. Ir ilgesniam laikui.
Net galvą įskaudo.
Žiūrėjau į Jį, Jo rankas, tą vyrišką nosį ir netikėjau, kad Jis kada nors galėtų būti tik mano. Gal aš Jo ir nemyliu, bet tikrai buvau įsimylėjusi ir Jis man iki šiol brangus*
Negalvosiu apie blogiausia. Dabar tik viltys širdelėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą