F e e l i n g s

Penktadienio vakaras, o aš sėdžiu namie ir namų darbams beliko interpretacija. Prisiminus, kokie buvo pirmi du anų mokslo metų mėnesiai darosi neapsakomai baisu. Senstu?
O kai paskaitau blog'ą... Na, geriau aš būčiau pradėjusi jį rašyti anų metų pradžioje. Fail.
Kitą penktadienį nusimato baliukas, beeet. Prisigėrusi vėl pasijusiu vieniša tarp savo draugų, Em elgsis visiškai kitaip nei visad, o tos nesąmonės su ID privers mane prisigėrusią pagaliau jam viską parašyti. It looks nice not.
Kol kas iš ID jokių žinių, tad sprendžiant pagal ano savaitgalio bendravimą, manau, nesusitiksim.
Beje, peržiūrėjau, ką dažniau miniu blog'e: Jį ar ID. Pasirodo, ID ;o Siurpraiz, siurpraiz, katinėli. Bet galvoju apie juos tikriausiai tiek pat. Ir dėl vieno, ir dėl kito turiu vilčių. O taip norėtųsi spjauti į viską ir gyventi kaip dauguma mano draugių arba pažįstamų: BE bernų. Mokslai, namai, šeima, draugai. Dėl pastarųjų tikriausiai ir jaučiuosi tokia vieniša...
Na, rytoj diena suplanuota, sekmadienį laukia interpretacija ir reikės pagaliau kaip nors prisiversti skaityti.
O jūs savaitgaliaukit, savaitgaliaukit.
P.S. Nenormaliai laukiu, kada išvažiuosiu studijuoti ir gyvensiu kaip normalus jaunas žmogus!