Atostogos įsibėgėjo. Bet greit pabaiga.

Geras požiūris, ką?
Tokia jau esu. Nemoku džiaugtis ir normaliai mėgautis gerais dalykais. Tas pats ir su ID. Vakar susirašinėjom (aš parašiau). Šiandien vėl parašiau, laukiu...
Bijau, kad savaitgalį jis vis dėlto negrįš. Bet jei grįš, dėsim taškus ant i. Būtinai paklausiu, kodėl vis dėlto negrįždavo savaitgaliais šiuos du mėnesius.
Bandžiau skaityti dienoraštį nuo rugpjūčio. Tada nuo rugsėjo. Negalėjau. Šlykštu skaityti, kaip nuo pat mūsų pažinties pradžios aš nervindavausi dėl kiekvienos smulkmenos. Kiek teorijų, vilčių, och... Ir vis tiek tą patį per tą patį rašau.
Bet kuo geriau pažįstu ID - tuo labiau matau, kad (nebuvo) verta. Jis toks, koks yra. Galbūt tie bendresni vaikinų bruožai, kaip kad merginos siekimas jai rašant po tūkstantį sms per dieną jam negalioja. Tai vėlgi sakau prisimindama mūsų pažinties pradžią. O gal ir ne. Kas žino. Tik keista, kad prisiminiau vieną dalyką... Kai susipažinom, truputį naršiau po jo draugių anketas ir jokių nesąmonių forjoomiukuoze neaptikau. Dabar aptinku. WTF? Na, bet jis sakė, kad rūpiu jam. Bandysiu tikėti tuo. Koncentruokis ties mokslais, mOterie. (Vis tiek savaitgalį reikėtų surengti tokią apžvalgą)
Atostogauti sekasi tikrai neblogai.
Peržiūrėjau daug filmų, atrodo, išeis peržiūrėti juos visus per likusias atostogų dienas, nes:
1. Susitvarkiau spintą.
2. Su kalbos korepetitore taip pat susitvarkiau.
3. Susitvarkyti biologijos užrašus. DONE.
4. Pirmadienį būtinai nueiti į Humanas bei paštą. Padaryta.
O rytoj fotografuosiuosiu, susitiksiu su bendradarbėm (su draugėm nebe) ir susirasiu, kur gyvena klasiokas.
Didžiuojuosi savimi. Beliko išmokti istoriją ir padaryti anglų nd. Poezijos neskaitysiu. Pasiėmiau knygą savo malonumui iš savos bibliotekos, tikiuosi, pribaigti iki Kalėdų.
Kalėdos..mmm. Vis dažniau apie jas pagalvoju (: Tik neramina Naujųjų metų klausimas... Nors anais metais buvo taip pat. Jau nuo lapkričio pabaigos nervinomės dėl to. Na, mėnesį. Ne tiek jau ir daug (; Ir tieeek planavom, o gavosi...na, tikrai neblogai. Juk nuo Naujų ir prasidėjo mano normali pažintis su Juo.
Jis... Aš tiek DAUG apie Jį galvoju. Stengiuosi galvoti, kad niekada jau nebūsim drauge ir kad man taip skaudžiau nei nesąmonės su ID. Ir nors žinau, kad tai tik psichologija, bet padeda. Žinoma, širdies gilumoj tikiu, kad su kuriuo nors viskas bus gerai, bet jei Jis man parašytų, atvažiuotų ar net pasiūlytų susitaikyti, lėkčiau kaip netekusi galvos...
Manau, parašysiu Jam savaitgalį.
ID po šiandien neberašysiu. Neatrašo jau 20min. Anyway. Bandau dirbti.