Visą dieną beveik nieko neveikiau. Vien PC. Net valgyti nesinori. Vakar susipykau su JT, dabar ji mane kalbina, bet man jos ir Em bėdos ir rūpesčiai jau nuoširdžiai nusibodo, kai mano gyvenimo peripetijos niekam neįdomios.
O po vakarykščio susitikimo su ID jaučiuosi šlykščiai. Nenoriu jo prarasti, o ėjimas dviem frontais ne man. Bet neturiu kito pasirinkimo. T.y. turiu, bet nenoriu. Turėčiau viską žinoti tiksliai, kaip gi ten bus, kai nebeliks atstumo, kad taip nedaryčiau. Na, viskas lyg ir gerai, bet tie savaitę trunkantys nesusirašinėjimai tikrai nekažką... Gal parašysiu jam rytoj.
O gal jau nieko nebeliko? Ir po pusmečio nieko nebeliks? Juk viskas turi būti paremta jausmais... Apie tai baisiausia pagalvoti.
Šiandien dar susipykau su mama ryte. Net verkiau.
Po keturių mėnesių pirmąkart nebeturiu nagų. Keistas jausmas.
Geros savaitės! Tikiuosi, rečiau čia rašyti, nors ir yra tikimybė gauti šiek tiek atostogų.
P.S. Nekažką jaučiuosi ir dėl ex geriausios draugės. Vėl apie ją galvoju po šitiek laiko... Vienos bėdos (?)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą