2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Elle panique

Dabar pat ieškosiu tos dainos. Puikiai nusako mano psichinę būseną. Ir jokią ten ne psichologinę, o psichinę. Aš tikrai sergu. Kažkuo. Tikriausiai juo...
Vakar ID man taip ir neparašė. Labai labai keista. Gal jis laukia, kol parašysiu pirma? Bet bijau trugdyti, jis juk visada toks užsiėmęs... Jei šiandien nesusitiksim (ką šiaip jau netiesiogiai jis man pažadėjo), parašysiu vakare. Tik dar nežinau, ar verkti dėl "o ne, atstumas, ar mes bendrausim ir ar mes tik draugai bla bla bla", ar negadinti jam nuotaikos (?) prieš išvyką. Viskas šiaip jau gerai, bet būna... viskas ir per naktį pasikeičia... Bijau. Bet logiškai galvojant.. jei iki šiol jis TO nepadarė, gal ir tos likusios dvi savaitės jam bus tik etapas prieš kažką daugiau? Vajė, kiek padrikų minčių.
Vakar vakare verkiau. Dėl ID ir dėl to, kad vasara baigiasi. Na, o tai ir susivedė į ID. Liko dvi savaitės, nors jūs ir taip tai puikiai žinot. Panikuojat gal?
Trečiadienį-šeštadienį būsiu prie jūros. Pagaliau kažkas panašaus į tokias atostogas, kurias turi, kaip sako mamukas, balti žmonės. O po jų tikiuosi balta nelikti. Soliariumui "ne" iki rugsėjo vidurio, mat, spalio vidury laukia didelė šventė a.ka. draugės-veidmainės-sukuriaašvistiekbendrauju 18-tas.
Konspektuoju toliau ir ID, būk geras, parašyk parašyk parašyk*

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą