Nuo užvakar mokytis nepradėjau, kaip žadėjau, bet daug kalbėjau su klasioku ir Em apie ID. Vakar truputį pabaliavojom, nuėjau į soliariumą ir...parašiau ID. Pagaliau parašiau jam tai, ką jau seniai norėjau pasakyti. Jis numetė smailą. Pokalbis baigtas. Keisti man jo žodžiai pokalbiui įsibėgėjant. Manau, jam nereikia rimtos draugės, jis gyvena linksmą ir nerūpestingą gyvenimą, be to, mums tikrai trugdo atstumas. Bet kam tada reikėjo žadėti, sakyti, kad jam nesu tik šiaip mergaitė pačiešinimui? Šito nepaklausiau, bet nenorėjau pyktis. Jei sausį taip ir nebeparašys, laikas bus pradėti naują gyvenimą. Taip, aš jam vis dar duodu terminą ir turiu vilties, tai kvaila, žinau, bet prasikankinus tiek laiko, tai man jau ne itin sunku. Sunku bus matyti jo komentarus facebook'e, sužinoti greitu laiku, kad galbūt jis turi panašią į mane... Bet toks gyvenimas. Vėl tas šūdinas etapas.
Jam nebejaučiu nieko. Žiūrėjau Naujųjų nuotraukas gana abejingai, man netgi patiko jo gražios draugės. Gal ir šie Naujieji jam atneš mergaitę, kaip anie... Tam reikėjo daug laiko. Tikiuosi, kad dėl ID atsigausiu iki mokslo metų pabaigos. Norėčiau likti draugais, bet kažin, ar tai įmanoma. Pirmiausia reikėjo jais tapti.
O dabar jau tikrai laikas mokytis, nes naktį žliumbdama ir kankinama nemigos labai nustebau supratusi, kad šiandien paskutinė TŲ atostogų diena. Fak.
Alicia Keys - No One.mp3
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą