Pastarosiom dienom mane tikrai suintrigavo BFF elgesys. Pasijaučiau lyg turėčiau antrą pusę. Žinau, kad jam esu brangi, viena iš nedaugelio tikrų draugų, mums gera, smagu kartu, mes vienas kitą traukiame, bet jis turi draugę. Tik šiandienos jo pasiūlymas į draugę neatsižvelgia. Jie pykstasi. Gal skirsis? Ar atliksiu tą patį vaidmenį kaip viena iš jo buvusių po skyrybų? Bet jis tikisi, kad susitaikys. Nesu jam tokia brangi, bet vis dėlto pasiūlymą gavau. Nusprendžiau važiuoti, žiūrėsim, kas čia vyksta. Gal tai tik žodžiai ir intensyvus flirtas. O gal net ir išvis nesusitiksim. Taip gal net būtų ir geriau, kol nepasikeitė mūsų santykiai.
Šiandien parašiau ID, norėdama sužinoti, ar grįš savaitgalį dėl rytojaus kelionės, bet jis nežinojo. Vakare apsireiškė Skype.
Atrodo laikas facebook tapti itin vieniša.
Tiesa, šiandien truputį šnekėjau su Do facebook'e. Šiaip nebendraujam. Taip ir nenuėjom į pasimatymą. Gal ir gerai, jis manęs nelabai traukė.
Jei rytoj tikrai išvažiuosiu (nes jaučiu, kad kyla temperatūra ir skauda gerklę po šiandieninių alpinistinių pasivaikščiojimų su klasioke mieste), tai sekmadienį skaitysiu literatūrą ir istoriją. Gal ir nieko blogo išvažiuoti, nes vis tiek tikriausiai kimarinčiau namie, o ID grįžęs vakare taip ir neatvažiuotų. Jis mulkis. BFF tik padėjo tuo įsitikinti. Jokių vilčių Valentino dienai.
P.S. Norėčiau rytoj susitikti su Juo... LABAI norėčiau.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą