2010 m. balandžio 6 d., antradienis

Bėgai nuo vilko, užšokai ant meškos. Sveikinu.

Niekaip neišbėgu iš to pačio miško... Ir taip, atrodo, įsimylėjau BFF. Šiandien jis buvo mokykloje. Mačiau 3kartus, bet nė karto nepriėjau. Atrodo, su ex nesusitiko, nes buvo susitikę vakar. Bučiavosi. Bandė dėl to paerzinti mane. Pavyko. Pasakė: SOR. Ok. Dar vakar buvo pas vieną mūsų bendrą pažįstamą. Taip, merginą. Ne, nepavydžiu. Bet ką veikė su ja taip ir nepaklausiau, nes esu tikra, kad nieko. Bet aš jau visai į smulkmenas ir detales... Žodžiu, jam patiko mano klasiokė. Aš užpavydėjau. Man atsibodo. Viskas vyksta ne taip, kaip turėtų būti. Dabar, kai jis vienišas, vėl ką nors susiras. Ir tai būsiu ne aš, o tikėjausi, kad kai paliks savo draugę bus su manimi... Be to, visi tie jo žodžiai: mūsų mieste neturiu, ką lankyti, tik tave ir ex, MŪSŲ vasara yra bullshit. Štai ir mūsų bendra pažįstama, ir buvusios klasiokės, buvęs klasiokas. Įdomu, kas tie kiti du žmonės, kurie kviečia susitikti. Tikriausiai jis dabar kažkur su jais. Žodžiu, matom, kad aš elgiuosi vėl kaip paniškos baimės apimta. Daug kalbėjau apie tai, kad "jos jam PATIKO, o aš tik dėl f.u.n." su klasioke, ji visaip mane guodė, bet ahhrrr, tai nepadeda. Aš tokia kvaila, kad nemoku į viską pažiūrėti lengviau ir paprasčiau, kažko tikiuosi. Ir noriu čia parašyti: VELTUI tikiuosi. Bet aš taip nemanau. Na, vis tiek kažkokia ugnelė rusena. Vakar buvo pirmas žingsnis pasakyti jam, kad pavydžiu, šiandien jis irgi tai tikrai suprato. Bet kai pasakiau, kad NERANDU, jis tepasakė, kad gal neieškau. O jeigu aš ieškojau, radau, bet tas žmogus nenori būti su manimi? What about it, darling ? Būtinai apie tai pakalbėsim, kai susitiksim, kad aš prarasčiau viltį.
Vakar vakarą šiaip praleidau gerai. Po korepetitorės buvau su draugais, šnekėjau su sena drauge, o po to buvau su Beveik Simpatija. Bet į kelionę nebesileisim, nerandam kompanionų. Va taip. O dabar atgal prie nd.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą