Vakar susitikau su BFF. Praleidom kartu porą gerų valandų. Pasivaikščiojom, netgi pasibučiavom viešumoj, pakalbėjom jo mašinoj netoli tos vietos, kur aš pirmąkart rimtai bučiavausi su ID. Na, o visa kita vyko už miesto hehe. Bet aš po šito vakaro jaučiuosi blogai. Visiškai suprantu, kad po keturių metų, kuriuos praleido beveik be dienos be įsipareigojimų jis nori laisvės, bet tie jo žodžiai: po jos buvo ji, po jos buvo Ji, o po Jos - JI, o dabar NIEKO... Arba tai, kaip jis pasakojo apie buvusias... Jos jam patiko... Labai. Jis jaudinosi dėl jų. O aš jam rūpiu tik kaip puiki draugė. Protinga draugė. That's not fair. Tu sakei, kad norėtum, jog aš ir tu būtume mes... Buvo ir tam tikrų saldybių. Vėl tie pažadai... Nežinau, ar verta apie tai užsiminti, nes situaciją tai vargu ar pakeis bent jau greitu laiku. Naktį niekaip negalėjau užmigti (dėl to šiandien visą dieną geriu energetinį) ir dėliojau pliusus prie minusų ir atvirkščiai. Ir vis dėlto nesuprantu, kodėl mes negalim pabandyti būti kartu. Šūdas. Aš ir vėl įklimpau.
O dabar einu pasimokyti, paskui pas korepetitorę. Vakare irgi mokysiuosi. Welcomed home, RUTINA.
P.S. Sulaukiau pasiūlymo pakeliauti su Beveik Simpatija. Ko jis toks mielas, nesuprantu :D
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą