Žostkai pavargau nuo triukšmo, žmonių, bernų ir namų darbų. Bet vis tiek vakar vakare sadomazochistiškai rašiau visiems ir bendravau, bendravau, bendravau.
Ketvirtadienį man parašė ID. Trumpai šnektelėjom (jis išlėkė). Pasakiau, kad sergu. Bet nepasakiau, kad daug rūkau. Kaip visada. Jokių užuominų apie savaitgalį... Vakar nerašė. Jei šiandien nesusitiksim, dedu tai, ko neturiu tarp kojų. Aš ne žaisliukas. Ne ta, kurią galima prisiminti tik tada, kai neturi, ką veikti arba prisimeni, kad norinti pakabinti mergaitę, reikia jai parašyti... Deja, bet manau, kad kaltas ne jo nedrąsumas, neryžtingumas arba nepatyrimas. Manau, per mažai jam patinku...
Bet vis dėlto stengiuosi per daug nekompleksuoti. Štai atsirado Toks Vienas Gerbėjas. Gaila, per jaunas man. Tiksliau, jis Kito amžiaus, bet ne toks kaip Kitas. Beje, Kitas su manim nesisveikina, nusuka akis... Jam vis dėlto dar gėda. Reikės kada pakibinti. Ke ke ke.
Vakar norėjau parašyti Luisui Marijui, nes išgirdau naujienų apie mūsų šefą, bet nusprendžiau padaryti tai šiandien vakare, jei nesusitiksiu su ID. Mažu dar atlėks gražuolis.
Ir jei jau prakalbom apie bernus, tai Jis, man atrodo, vakar buvo Toje Šventėje. Not good, not good. Nenoriu apkalbų. Šiandien nematoma įlindau į jo anketą, na, jei ten ta pana... tai jaučiuosi nekaip... kas per skonis... Ewww.
Dar reikėtų paminėti Kluką, Tą Draugą ir simpatiją bei beveik simpatiją iš šiandienos po pamokų ir voila: visi. 9. Gavo mergaitė dėmesio ir supratimo, ir užsikabliavo... Damn girl.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą