Rudenėju.

Vakar dienos nepraleidau taip, kaip planavau čia. Su draugėm išėjau į miestą, pradėjo lyti ir nuvažiavom pas vieną iš jų. Ramiai pasėdėjom. Važiuojant parašiau ID. Jis nustebo. Galbūt tikrai per mažai pati rodau dėmesio ir iniciatyvos? Pasirodo, jis grįžęs ir žadėjo atlėkti, jei neišvažiuos anksti. Žinoma, teisinosi, bet vis tiek... Štai kaip rodo internetinės platybės tas "anksti" galėjo būti nebent apie kokią trečią valandą. Bet mes nesusitikom. Kažkaip nebesekas mums bendrauti. :( Vakare parašysiu, tegu nors papasakoja kaip prabėgo pirmoji savaitė. O paskui... Iki savaitgalio, malčik - krasavčik. Ne tai ne. Bet bent jau nebūtų žadėjęs, nes aš vis tiek turiu viltį ir galvoju, kad viskas...gerai...
O jei ne... Man atrodo, aš pradedu įsivaryti sau kompleksą. Jau trečias kartas nesėkmingas. Na, tarkim, čia tik skubotos išvados, bet jei ne, tai kas blogai su manim? Po mėnesio visi pamato, kad aš negraži? Kvaila? Nesutampa charakteriai? Neturim apie ką kalbėti? Kas, po velnių??? Aišku, pirmi dveji santykiai nesusiklostė dėl tikrai man žinomų priežasčių... O kas, jei ne?..
Dar tas oras... Tikrai neprideda optimizmo.
Šiandien beveik visą dieną praleidau su drauge. Pavadinkime ją Em. Paplepėjom pas mane, parūkėm, nusipirkom dar rūkyt, vėl parūkėm. Galbūt įstosim ten pat kartu, tai gal kartu ir gyvensim. Būtų visai smagu. Šiaip ji pasikeičia prie kitų žmonių, tai truputį nervina, bet kartu mums labai šauniai leidžiasi laikas. Išsipasakojau jai apie ID. Jos nuomonė ir patarimas mane visai nustebino. Jei jis tikrai grįžinės, tai būsim tiesiog draugai, kurie bučiuojasi. Na, maždaug kažkas tokio. Bet nežinau, ar aš taip galėsiu. Vis tiek po mėnesio jam ką nors užvelčiau apie "mes"...
Rudenį man taip sunku ir liūdna. Ir šalta. Būk geras, mažiuk, atstok... Atstok man šilumą*
P. S. Beveik susitvarkiau kompiuterį. O taip !