Su naujais metais!

Nenenene, stogas dar nenuvažiavo (dar), tiesiog su naujais mokslo metais, kažką gal su naujais mados metais. Visgi rugsėjis mada besidomintiems žmonėms yra tarsi sausis likusiam pasauliui. Tingiu aiškint, kodėl, jie patys tai žino. Šiandien aš laaabai pavargusi. Nuo žmonių ir nuo triukšmo.
Paskutinę vasaros dieną praleidau kalbėdamasi Skype su drauge, nusipirkau juodus batelius (voila!). Vakar šventėje tiesiog spurdėjau. Visų pasiilgau, visi tokie gražūs (ne kaip aš), pasikeitę, net mielesni. Gal ir jie pasiilgo. Šiaip ar taip, atsibosta vis su tais pačiais žmonėmis tiek mėnesių. Šventė nieko įspūdingo, bet klasėje kaip visada linksma. Rašėm laiškus, kuriuos gausim per Paskutinį skambutį tikriausiai. Dieve, na, aš ir nekūrybinga... Po to pasėdėjome kavinukėje, pasivaikščiojom mieste ir bandėm baliavoti. Na, atrodo šiemet šventes švęsime vėlgi savotiškai...
Miegojau neramiai. Gal dėl to, kad jau ketvirta diena man niekas nepalinki labos nakties... Viskas gerai, bent jau jis taip sakė (rašė), bet šitiek laiko... Na, žinai, jaunuoli. Pykstu. Ir tikrai neskubėsiu tau šiltai atrašyti, kai tu pagaliau prisiminsi mane. Jei taip išvis atsitiks. Man neužteks tavęs tik savaitgaliais!
Beje, prieš maždaug savaitę mane prisiminė Jis. Parašė, šauniai pasikalbėjome, bet pokalbio pabaigoje pradėjo man priekaištauti, jog niekada neprisimenu Jo pirma, neturiu, ką papasakoti... O mes juk tik šiaip neturim apie ką kalbėti... Jam paprasčiausiai neįdomu, kaip aš gyvenu, tik nemoka to pripažinti pats sau. O gal kaltas Jo nemokėjimas reikšti jausmų. Velniava. Gaila. Gaila labai. Gal jei būčiau pasakiusi, kad man nėra gerai, kad dabar nieko neturiu (Jis neturi kaip supratau), galbūt kažką?.. Ne ne ne, kvailute. Vakar norėjau Jam parašyti, bet pagalvojau, kad mano klausimas "kodėl tu namie rugsėjo pirmąją? ;o" nuskambės gana lengvabūdiškai, o Jis juk "rimtas" žmogus... Apie Jį galvoju tiek daug. Keista, kodėl, juk yra ID... Tarkim, tai meilė. Ok. Bet kalbėdama apie Jį su draugėmis, negaliu neslėpti savo "susižavėjimo" jo ydomis. Tiesa, jei ne draugės ir mano skubėjimas, viskas būtų buvę geriau. Gal bent jau ilgiau. Kuo daugiau apie tai galvoju - tuo labiau jaučiu, kad man labai gaila, kad šitie santykiai nutrūko. Jis visiškai ne toks, kokio man reikia ar kokio aš norėjau, bet vis dėlto tas minusas traukia pliusą.
Lekiu užsiregistruoti pasigražinimui, susirašysim!