Neatvažiavo, neparašė. Tik nesutiko ir pažadėjo. O viskas buvo taip gražu... Vėl... Ar vėl reikėtų vartoti frazę: viskas, kas greitai prasideda, greitai ir baigiasi? Nemanau. Mes niekur juk neskubam. Mes stovim vietoje. Šiandien einame į priekį žingsneliu atgal... Nuojauta pasitvirtino.
Vėl tas laikotarpis... Vėl šlapia nuo ašarų pagalvė, prisiminimai, apmąstymai, kas buvo ne taip... Šįkart jau imu kaltinti save, nors Emm sako, kad tikrai nėra dėl ko.
Labai negera. Skauda. Gal tai padės pamiršti Jį. Bet kas tada padės pamiršt ID? Kitas vaikinas? Bet aš jau nebenoriu... Nebetikiu. Ir bijau kaip niekad.
Tiesa, vilties dar turiu, ypač, kai perskaitau jo žinutes, prisimenu, kad ketvirtadienį kalbėjom. Galbūt ir jis norės palaukti geresnių laikų, tik nesako to... Nežinau. Ir žinot nenoriu.
Nerašysiu čia iki tol, kol atsitiks kas nors naujo su ID, nes savaitė mokykloje laukia gana įtempta, mažiausiai 3kontroliniai, teks prisitaikyti prie pamokų tvarkaraščio.
Tikiuosi, Jums sekasi geriau.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą