Šiandien jau su dviem draugėm kalbėjau apie ID ir supratau - nieko čia nebus. Tikrai aš jam neberūpiu. Toks elgesys nenormalus, žinant, kad laisvo laiko jis turi.
Ką tik peržiūrėjau jo nuotraukas facebook'e ir... mergaite, pati juk pažinties pradžioje sakei "keista", tai ko dabar stebiesi, kad toks panų magnetas ne su tavimi ir net bendrauti nebenori? Viską, žinoma, apspręs savaitgalis, bet nujaučiu, kad jis bus toks kaip ir anas. O ar rašyti jam dar kažką sekmadienį vakare, nežinau... Noriu, nes nemėgstu palikti žaizdos atviros, bet... Nežinau. Kitaip šikna bus, kai jis karts nuo karto man parašys, prisisvajosiu vėl. O atvirai pasikalbėjus galėsiu pirmadienį parašyti paskutinį postą apie jį... Ir jokiu būdu nepuoselėsiu vilčių kaip kokia penkiolikametė dėl Vilniaus. Bet jis gali nesuprasti, kodėl į viską taip jausmingai pažiūrėjau... Bet manau parašysiu. Tiesiog reikia sugalvoti, kaip išsakyti viską trumpai ir aiškiai.
Kol kas nesakau: pamiršk tu jį, pamiršk pažadus, neparašys; šį, o ką jau kalbėti apie kitus savaitgalius, tikrai negrįš, baik, guoskis bent jau tuo, kad gauni dėmesio iš kažko, bet manau nedaug truksiu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą