Jūs gyvenat taip, kaip norit. Mes gyvenam aukštyn kojom.

Kažkaip netikėtai į galvą atėjo ši niekada neklausyta "Keistuolių teatro" aktorių daina. Kadangi visi "aš žmogus-menas" klausosi keistuolių, tai aš... keistuolė šiuo atveju. Shame on me.
Ir atėjo tikrai ne be reikalo ji į tą mano pustuštę galvą. Antradienį labai supykau ant "draugų" už pagarbos trūkumą ir visišką nemokėjimą reikšti savo savotiško humoro. Tipo aš čia, mat, labai jautri... Yeah right. Įdomu, ką nors vienas darytų, jei AŠ tai stūmčiau ant jų. Anyway. Dabar stengiuosi mažiau su jais bendrauti.
Mažiau bendrauju, tiksliau visiškai nebendrauju, ir su ID, nors po savaitgalio tikrai tikėjausi nors vieną vakarą sulaukti "ką veiki?" arba bent jau kokio labanaktuko. Ir nors man tikrai px, bet tikrai tik iki to laiko, kai pamatau jį online kur nors. Kad ir dabar - sėdi sau princas Skype ir ką tu jam jaunam, neženotam?
Ar grįš savaitgalį? Žadėjo. Bet nesakė, kad pas mane. Ar laukiu? Nežinau. Jei neatvažiuotų, lengviau būtų viską baigt. Nes jei grįš, negalėsiu jam neužsiminti apie MUS, kaip jis sakė. O spausti nenoriu, nes matau, kad jam neberūpiu, nors galiu save ir valandą arba dvi ir daugiau įtikinėti, kad ne ne ne. Kurgi ne. O jei ir spausti... nors koks čia spaudimas, jei aš tikrai noriu sužinoti, ko jis tikisi. Bet tiesiog nežinau, kaip tai padaryti gerai. Atvirumas vyrams kartais nepatinka. O konkreti aš nemoku būti. Yes, I'm miss Living without logic.
Em išsiskyrė su Tuo Draugu. Tikriausiai ir mums su ID taip bus. Juk mums visada su ja viskas panašiai. Nenoriu, bet... Nors mes tikriausiai...oii, t.y. aš ir ID tikriausiai taip nepasikalbėsim, kaip padarė jie. O tai dar skaudžiau, nes visada širdy bus kruopelė vilties, bent jau tol, kol išvažiuosiu į Vilnių.
Iš dalies džiaugiuosi dėl Em, bet jos savijauta labai nekokia ir mane tai veikia neigiamai.
Ketvirtadieniais taip nesinori sėdėti prie knygų, taip pripratau to nedaryti anais metais. Bet dar liko užsienio kalbos nesąmonės. Bet gal išsisuksim kaip nors, mat, rytoj naujokų krikštynos. Linksmybės šiokios tokios.
Beje, ketvirtadieniais man pasiutusiai nesiseka. Geriausias to įrodymas ketvirtadienis, tiksliau, įvykiai po jo, prieš metu. Dabar atrodo keista, kaip tada man buvo skaudu, bet tikriausiai scenarijus kartosis. Tikiuosi, į jį neįsivels trečia... Būtų daug skaudžiau nei amžinas vyriškas nežinojimas, ko nori iš santykių.
P. S. Mane nervina net ID topic'as. Nors tai tikriausiai nieko blogo, bet :|
Jūsų jautruolė.*